Politikoje reikia kalbėtis, o ne vadovauti

- Prisistatykite mūsų skaitytojams, kas jūsų dar nežino, kas esate, ką veikiate gyvenime?

- Atėjau iš verslo, esu nekilnojamojo turto vystytojas Vilniuje ir rajone. Verslu užsiimu jau nuo 2016 metų, prieš tai dirbau automobilių srityje. Esu vedęs, turiu tris vaikus. Turiu nemažai hobių, mėgstu vandens motociklus, ten, prieš daug metų, mes ir susipažinome su Remigijumi (Žemaitaičiu, - aut. past.). Mėgstu keliauti, labai dažnai keliaujame, leidžia galimybės. Porą metų žaidžiu padėlį, tai populiaru dabar.

- Remigijus Žemaitaitis ir atvedė jus į politiką, iki tol neturėjote jokio ryšio su ja?

- Domėjausi politika kaip žmogus, Remigijus mane įkalbino, sako, pabandom. Per Seimo rinkimus buvau štabo vadovas, tai buvo man nauja, nes atėjau štabui vadovauti be patirties. Turiu pasakyti, kad nėra taip baisu, kaip atrodė iš pradžių, jei dirbi, tai ir gauni rezultatą. Vadovavimo patirtis padėjo, bet įmonėje yra paprasčiau, nes dirba darbuotojai, kurie gauna atlyginimą, jie kitaip tavęs klausosi. O politikoje ateina žmonės irgi iš verslo, teisės ir panašiai, ir ateina su savo nuomone. Įmonei reikia labiau vadovauti, o politikoje, partijoje reikia kalbėtis. Žmonėms, kurie ateina su savo tikslais, nelabai pavadovausi. Ieškai bendro sprendimo.

Stengiausi padėti Remigijui, kad jam sumažinčiau darbų, nes jis prieš rinkimus nuo ryto iki vakaro važinėjo ir bendravo su žmonėmis. Jis perėmė bendravimą su žmonėmis, nes jis žinomas, tai normalus dalykas, o aš užsiėmiau administraciniu darbu.

- Pasakykite, kaip reikia įtikinti žmogų eiti į politiką...

- Mano verslas juda į priekį, ir gerai juda be mano dalyvavimo. Pastebiu, kad turiu daugiau laisvo laiko. O neveikti aš negaliu, tada geriau prisidėti prie mūsų valstybės gerovės, kažką duoti nuo savęs, kad būtų žmonėms geriau. Galiu pasidalyti savo patirtimi, kaip pavyks, žiūrėsime.

- Kokiomis nuotaikomis gyvenate, galvojate apie tai, kaip jus priims kiti Seimo nariai, visuomenė?

- Visuomenė priims pagal darbus. Jeigu mes atėję nieko nedarysime, būsime politikai dėl 4 metų - o mes to tikrai nenorime. Mes norime valstybei duoti gero. Aš, kaip štabo vadovas, toliau ruošiuosi savivaldos rinkimams, kurie irgi labai svarbūs mūsų valstybei - tai ir mero pareigos, tarybos nariai ir panašiai.

Teko bendrauti ir su dabartiniais, ir buvusiais Seimo nariais, mane priėmė gerai, pavyzdžiui, Agnė Širinskienė pažadėjo mus visus nuo A iki Z apmokyti, kad žinotume detaliau, kaip iš arti atrodo Seimo „virtuvė", teisės aktų rengimas. Ji turi patirties, ir šiaip žmogus eina iki galo su savo matymu. O dėl kitų Seimo narių... Atėjau dirbti ne dėl kitų partijų, atėjau dėl to, kad turiu savo ideologiją, viziją ir noriu prisidėt.

- Jūsų akimis, kokios Lietuvoje problemos yra didžiausios?

- Eilės pas medikus dabar yra kažkas nenormalaus. Žmonėms reikia laukti po du ar tris mėnesius, o kartais ir pusę metų. Su sveikata ir gyvybe žaisti negalima. Reikia plano, finansų, reikia baigti šias nesąmones, kad žmonės galėtų gauti savo sveikatos būklės įvertinimą, pakliūti pas svarbiausius specialistus.

Kita problema - šeimos negauna valstybinių darželių savo vaikams, reikia eiti į mokamus privačius... Rajonai auga labiau nei randasi darželių. Čia irgi reikia spręsti problemą.

Be to, mokytojai nėra įvertinti, motyvuoti dirbti mokyklose už tokius pinigus. O su vaikais dirbti yra tiek psichologiškai, tiek fiziškai labai sunku. Mano žmonai su trim vaikais yra sunku, o ką kalbėti darbuotojams, kurių darbas yra su daug vaikų. Toks darbas turi būti įvertintas. Ir reikia spręsti ne po 5-6 metų, o dabar.

- Premjerė yra pasakiusi, kad mokytojo profesija prestižine taps, kai visuomenė pasitikės mokytojų gebėjimu mokyti.

- Ciniškumo iš politikų, kurie sėdi po dešimt, dvidešimt metų, netrūksta. Bet mokytojas, kuris mokykloje pradirbęs 10-20 metų, gali eiti į politiką ir atnešti naujovių į švietimą.

Tas pats ir dėl gynybos, gali ateiti žmogus, kuris baigęs, pavyzdžiui, Karo akademiją. Nes pas mus politikai - arba teisininkai, arba ekonomistai. Bet teisininkas negali žinoti mokytojų problemų... Politikai turi būti skirtingi ir atnešti naujovių iš srities, kurioje stiprūs.

- O jūs kur stipresnis?

- Žinau verslininkų problemas, dėl bankų kokios problemos, kur pinigai išeina į kitas kišenes, o galėtų ateiti į valstybės biudžetą.

- Gyvenate gerai, nieko netrūksta, kaip šeima reagavo į jūsų apsisprendimą sukti į politiką?

- Žmona pasakytų, kad man to tikrai nereikėjo, mes gyvename gana pasiturinčiai, verslas auga, kasmet atostogaujame, gyvename gerai ir ramiai. Bet ji mane žino, jei aš nuspręsiu, aš eisiu iki galo ir nebūsiu tas žmogus, kuris po pusės metų pakeis savo nuomonę. Žmona mane palaiko, nes žino, kad esu maksimalistas. Palaikymą turiu, o supratimo iki šiol negavau, aišku, žmonai dabar teks daugiau darbų, nes aš paliksiu vadovo poziciją, žmona vadovaus mūsų įmonei.

Aš turėsiu veiklos politikoje, o žmona turės veiklos versle.

- Kokia filosofija vadovausitės eidamas Seimo nario pareigas?

- Jeigu kažką darai, daryk iki galo. Stengsiuosi maksimaliai dirbti ir duoti žmonėms kažką gero. Kad mane atsimintų. Ir atsimintų nors šiek tiek laiko, o ne tą pačią dieną pamirštų (juokiasi).