Politikų kritika: ar galima reikšti įsitikinimus?

Mato politinį susidorojimą

Už rengimąsi šnipinėti kalėjime sėdintis politikas ir visuomenės veikėjas Algirdas Paleckis ką tik buvo nuteistas ir dėl krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno šmeižimo. Jam skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Politiko advokatas Adomas Liutvinskas „Vakaro žinioms" sakė, kad jau pateikė apeliacinį skundą: „Tai grynas politinis susidorojimas. Šioje šmeižimo byloje teisės nėra nė kvapo. A.Paleckis nepasakė nieko melagingo ar neteisingo, bet iš to padarė išvadas ištraukę vieną frazę iš vienos pasakytos minties. Teismo argumentų praktiškai nėra."

Pasikalbėjo iš kalėjimo

Ką gi apie tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L.Kasčiūną, pernai rugsėjo pabaigoje per žiniasklaidos priemonę telefoninio pokalbio metu pasakė A.Paleckis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime?

Bylos duomenimis, frazės skambėjo taip: „Simptomas dar toks nerimastingas yra, kad Kasčiūnas, kuris yra nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininkas, kartais nori...norisi pavadinti tą komitetą nacistiniu saugumo ir gynybos komitetu /.../"; „/.../ kadangi pats Kasčiūnas buvo nacistinės partijos narys /.../, jis nori, dar kaip žinote, pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad visi tie, kurie kalbėtų prieš nacionalinį saugumą, būtų sodinami į kalėjimą"; „Na, jis tiesiog nori užčiaupti burną vat tokioms žiniasklaidos priemonėms, kaip (duomenys neskelbtini)", mūsų visai, taip sakant, bendruomenei".

Priminė išsilavinimą

Nustatyta, kad buvo padarytas tęstinis šmeižimo nusikaltimas. Kaip nurodė teismas, A.Paleckis aiškino, kad tai buvo jo subjektyvi nuomonė, kuri susiformavo iš interneto portale „Wikipedia" paskelbtų duomenų, susipažinus su spaudos publikacijomis ir kitų asmenų pasisakymais.

Tačiau teisėjas Virginijus Kalkauskas tuo nepatikėjo ir konstatavo: „A.Paleckio paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusį jį tiek vertinant jos turinį, tiek paskleidimo foną, žemina garbę ir orumą."

Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, kad studijavo ir baigė žurnalistikos, bei politikos mokslus, yra politologas, todėl seka išvada, kad jam neabejotinai gerai žinoma sąvokų nacistinis ar nacistas reikšmė, jog ir teisme jis parodė, kad nacionalizmas ir nacizmas tai yra skirtingi dalykai.

Advokatas tvirtina, kad A.Paleckis komiteto nei vadino, nei pavadino „nacistiniu": „Jei žmogui norisi pavadinti, tai yra tik tokia jo nuomonė. Man keista, kaip teismai tokiais lengvabūdiškais sprendimais gadina žmogaus gyvenimą. Neįmanoma suprasti. Net tarybiniais laikais už tokią frazę, manau, nebūtų teisę. Šiuo aspektu teismai dar buvo šiek tiek solidesni."

Gynėjas sakė, kad dėl frazės, kad „pats L.Kasčiūnas buvo nacistinės partijos narys", teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, kad Lietuvos nacionaldemokratų partija galėjo būti nacistinės pakraipos, o pats politikas pripažino, kad buvo jos nariu.

„Beje, kitoje bylos dalyje - dėl kaltinimo Lietuvos partizanų niekinimo - A.Paleckis buvo labai motyvuotai išteisintas. Teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, plačiai argumentavo. O pirmojoje dalyje - lyg perrašė kaltinamąjį aktą ir viskas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu faktai nėra išgalvoti, tuomet politikai turi būti daug atsparesni kritikai. Gali politikas įsižeisti, bet tam turi būti pagrindas. Manau, kad L.Kasčiūnas neįsižeidė, bet buvo politinis reikalas - nežinia, kieno buvo iniciatyva", - komentavo A.Liutvinskas.

Teismai tampa įrankiu?

Patyrusiam teisininkui kelia nuostabą, kaip ši byla iš viso buvo pradėta ir pasiekė teismą. Anot advokato, mūsų teisėsauga turėtų solidžiau į tai žiūrėti: „Štai atliekamas tyrimas, kad Remigijus Žemaitaitis kažką esą įžeidžiai pasakė apie Ingridą Šimonytę. Tarybiniais laikais buvo tokia frazė: „Teismai - partijos įrankis". Tai dabar yra daug partijų, bet peršasi mintis, kad vėl teismai tampa įrankiu.

Atrodo, kad dabar nebegalioja Konstitucija, kurioje parašyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai reikšti. Pabandykite laisvai pareikšti - koks nors aukštesnis pareigūnas įsižeis ir sakys, kad jį šmeižia. Kai politika viršija teisę, nieko gero nesitikėk."

Ką sako dirbtinis intelektas?

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kritika politikams gali būti ir satyrinė, hiperbolizuota, net šokiruojanti ar įžeidžianti, jei tik tai tarnauja diskusijai dėl viešojo intereso. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti - svarbu neperžengti ribos į šmeižtą, melagingų faktų skleidimą ar tiesioginį smurto.

„Vakaro žinios" paeksperimentavo, ir paklausė „visažinio" dirbtinio intelekto (DI), kaip galima vertinti A.Paleckio kalbas.

„Frazei „Kartais norisi pavadinti tą komitetą nacistiniu" būdinga provokuojanti retorika, kuri galėtų būti vertinama kaip nuomonė, o ne šmeižtas. Tačiau jos vertinimas priklauso nuo konteksto, tikslinio tikslo ir teisinių standartų", - atsakė kompiuterinė programa.

Anot DI, nuomonės formuluotė, ypač diskusijos ar pokalbio metu, dažnai interpretuojama platesniame kontekste, kur retorika ir hiperbolizavimas yra dažni. Tačiau neatmesta, kad jei toks pasakymas pateikiamas siekiant suformuoti neigiamą įspūdį apie komitetą ir asmeniškai įžeisti jo narius, tai galėtų būti interpretuojama kaip šmeižtas.

DI teigimu, Lietuvos teismų praktikoje hiperbolizuoti pareiškimai dažniau laikomi nuomone nei šmeižtu, ypač jei nėra įrodyta, kad jie buvo pateikti piktybiškai.

Apie buvusią Lietuvos nacionaldemokratų partija DI informavo, kad ji paliko prieštaringą reputaciją, idėjos kartais atspindėjo kraštutinių nacionalistų Europoje retoriką, kurią oponentai siejo su tarpukario nacistinėmis idėjomis, o pati partija savęs nepripažino nacistine organizacija.

Tikėti DI ar ne?

Komentuoja prof.dr. advokatė Liudvika Meškauskaitė:

Politikas yra viešasis asmuo, todėl jo kritikos ribos yra daug platesnės nei privataus žmogaus. Kuo aukštesnio lygio yra politikas, tuo plačiau jį galima kritikuoti. Tačiau reikia atskirti du dalykus: kritiką ir neapykantos kurstymą, įžeidinėjimą ir pan.

A.Paleckio bylos negaliu komentuoti, nes su ja nesu susipažinusi. O, pavyzdžiui, ką tik nuskambėjusiu Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atveju per incidentą po krepšinio rungtynių galimai peržengtos ribos. Mano nuomone, tai nėra kritika, o neapykantos reiškimas ir dar tokia „paturbinta" forma: gestai, įžeidinėjimai. Klubo aistruolių veiksmai galimai turi ir šmeižto požymių, nes meras, kaip skelbiama, jau metų pradžioje pardavė verslą Rusijoje. Manau, tai ribų peržengimas ir nieko neturi bendro su žodžio laisve, kuri nesuderinama su dezinformacija ir neapykantos kurstymu.

Valdžią kritikuoti ne tik galima, bet ir reikia, jei ji daro kažką ne taip. Bet svarbu, kad kritikoje nebūtų dezinformacijos ir neapykantos, skatinimo susidoroti, įžeidinėjimų. Jei kritika reiškiama korektiškai, galima ir hiperbolizuoti, ir aštresnis žodis. Bet svarbu neperžengti ribų, kai, pavyzdžiui, prezidentas pavadinamas „čmo" ar kitu įžeidžiamu žodžiu. Už tai yra atsakomybė.

Be to, visuomet reikia įvertinti ir kontekstą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įsikarščiuojama per diskusiją, o ir patys politikai apsižodžiuoja.

Manau, kad geriausia laikytis principo: nesielgti su kitais taip, kaip nenorėtum, kad su tavim elgtųsi.