1 nuotr.Inauguracinę 47-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo kalbą įvertinę politologai sako, kad jų nenustebino joje išsakytos tezės, nes dauguma jų buvo girdimos dar rinkimų kampanijos metu. Visgi, Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili dviprasmišku vadina D. Trumpo siekį tapti „taikdariu“.
„Čia skamba dviprasmiškai, nes likusi dalis kalbos buvo akcentuota į Amerikos ir amerikiečių galios įtvirtinimą. Aišku, nebuvo sakyta taip tiesiai šviesiai, kad jie turi tapti pagrindine galia pasaulyje, bet tarp eilučių to buvo susakyta pakankamai daug. Kalbėjimas apie taikdarystę, mano ausimis, čia buvo daugiau orientuotas į vidaus publiką“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pirmadienį priesaiką davęs D. Trumpas teigė, jog šią kadenciją jis nori būti „taikdarys ir vienytojas“.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad tokie teiginiai nereiškia didesnės paramos Ukrainai.
„Nemanau, kad tai išvis kažką reiškia. D. Trumpas norėtų būti vienytoju ir taikdariu, tačiau esminis klausimas yra kokiomis sąlygomis ta taika bus užtikrinama. (...) Tas konsensusas, kaip amerikiečiams atrodo, kad galėtų būti pasiekta taika Ukrainoje anaiptol neatitinka pačių ukrainiečių interesų ir įsivaizdavimo, kas yra teisinga taika. Matysime, kaip praktiniais veiksmais D. Trumpas bandys jos siekti“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
„Jo inaugruacinėje kalboje nebuvo jokių užuominų apie Ukrainą ar karą Ukrainoje, buvo užuominos apie tai, kad jis bus taikos prezidentu ir Amerika bus vertinama pagal tai, kokių karų nepradės arba kaip pasitrauks iš dabartinių. Neatrodo, kad tai reikštų didesnę paramą Ukrainai, siekiant jos pergalės“, – akcentavo jis.
Keista, kad minėjo Meksikos įlankos pervadinimą
Vertindamas kalbą T. Janeliūnas sako, kad joje nebuvo nuostabą keliančių dalykų. Visgi, politologui keistai nuskambėjo sprendimas joje minėti siekį Meksikos įlanką pavadinti Amerikos įlankos vardu.
„Keista, kad inauguracinėje kalboje atsiranda ketinimai pervadinti Meksikos įlanką ir panašiai. Kas skamba nelabai logiškai arba prasmingai. Turėtų būti akcentuojami strateginiai, ilgo laikotarpio siekiai, o čia prasimuša labiau asmeninės ambicijos elementai, kurie užsienio politikai faktiškai nelabai turi kažkokios įtakos ar prasmės“, – teigė jis.
Pastarajam antrino ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Pasak jos, tokie teiginiai įrodo jo ryžtą įgyvendinti rinkimų kampanijos metu išsakytus pažadus.
„Tai, ką kai kas laikė juokeliais jau tapo įsipareigojimu ir jau yra inauguracinėje kalboje. Kas iš šalies žiūrint kai kuriems atrodė nelabai rimta, kaip Meksikos įlankos pervadinimas, tai matome, kad iš karto inauguracinėje kalboje patvirtina, kad visos tos kalbos nebuvo tik rinkiminis, reklaminis triukas, bet jis sieks tai įgyvendinti praktikoje“, – dėstė ji.
Vokietijos ekspertas stebėjosi inauguracijos procesu: Europai sunku tai suvokti
Savo ruožtu kalbos klausęs Vokietijos Maršalo fondo ekspertas Markusas Zieneris stebėjosi pačiu prezidento inauguracijos procesu. Pasak jo, tai, ką kalbėjo ir kaip buvo sutiktas D. Trumpas – kardinaliai skiriasi nuo Europoje įprastos praktikos.
„Jis tiki, kad jis pasiųstas Dievo. Kai jis kalbėjo apie pasikėsinimą Pensilvanijoje, keletą kartų jis save vadino pasiųstu Dievo. Jis save kelia į aukštesnę būtį“, – Eltai teigė M. Zieneris.
„Man buvo įdomu, kad žmonės auditorijoje stojosi ir garbino jį, kai jis kalbėjo, kad yra pasiųstas Dievo Europai sunku tai suvokti, nes mes esame kilę iš visai kitos kultūros. D. Trumpas yra labai susitelkęs į save, jis visada kalba apie savo pasiekimus. Žodis „kuklus“ niekaip nedera su D. Trumpu“, – akcentavo jis.
Kiek anksčiau D. Trumpas davė priesaiką ir oficialiai tapo 47-uoju JAV prezidentu. Prisaikdinimo ceremonija vyko Kapitolijaus rotondoje dėl lauke tvyrančio šalčio. Kartu prisiekė ir naujasis viceprezidentas J. D. Vance‘as.
