Premjeras Saulius Skvernelis pasisako už aiškią ir skaidrią mokestinę sistemą, pirmiausia, mažinant verslo liudijimų praktiką.
Premjeras teigė manąs, kad bendra šios Vyriausybės tendencija dėl mokesčių nedidinimo turi išlikti, tačiau būtina sutvarkyti įvairias mokestines lengvatas.
"Turime įvairiausių darbo santykių, formų valstybėje, įvairiausių juridinių asmenų registravimo formų su visokiomis išimtis, lengvatomis, papildymais. Taip tikrai neturi būti. Turime labai aiškiai apsibrėžti ir supaprastinti pačią mokestinę aplinką", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas apskritai teigė pasisakąs už verslo liudijimų mažinimo praktiką, ką laikė ydingu dalyku. Kaip pavyzdį jis pateikė statybininkus ar kirpėjus - vieni jų dirba įmonėse ir yra įforminti pagal darbo santykius, o kiti tebedirba pagal individualią veiklą.
"Turime atrasti tuos sprendimus. Atskiros profesijos arba veiklos - galimos, bet jos neturi būti alternatyva normaliam verslui, kuris šiandien turi tikrai pakankamai sunkią mokestinę naštą. (...) Manau, turime surasti tokius sprendimus, kurie neiškreiptų pačios rinkos, neapgaudinėtume vienas kito bandydami nematyti tų problemų ir padaryti aiškią, paprastą ir skaidrią sistemą", - kalbėjo Premjeras.
ELTA primena, kad nuo sausio 1 dienos daliai verslo liudijimus įsigyjančių asmenų mokesčiai padidėjo beveik dvigubai. Daug daugiau mokesčių teks mokėti ir gaunant pajamas pagal autorines sutartis bei daugeliui kitų.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė per maždaug dvi savaites parengti pasiūlymus, ką daryti su verslo liudijimais arba pagal autorines, arba licencines sutartis dirbančiais asmenimis, kuriems "Sodros" mokesčiai susilygino su kitais. Šis klausimas ypač skaudžiai palietė menininkus.
Lietuvoje savarankiškai dirba per 60 tūkst. piliečių, bet šie pasikeitimai palies apie 11 tūkst. žmonių.
Premjeras: nei universitetų naikinimas, nei sujungimas nėra tikslas
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad, įgyvendinant aukštojo mokslo reformą, siekiama ne sunaikinti ar sujungti universitetus, o turėti optimalią aukštojo mokslo struktūrą.
Pasak Vyriausybės vadovo, pagrindinis reformos tikslas yra aukštojo mokslo kokybė, o kaip tai bus pasiekta, tai yra atskiras klausimas. Tačiau, anot S. Skvernelio, tai galima padaryti tik turint konkurencingą, efektyviai valdomą bei mokslinę veiklą vykdantį universitetą.
"Kiek jų turi būti - mes vakar irgi paskelbėme. Iki penkių, tai yra pagal tuos kriterijus ir duomenis, kuriuos turime, bet bendruomenei yra palikta galimybė ir iniciatyvos teisė (...) siūlyti sprendimus, kaip galėtų jungtis aukštosios mokyklos, kaip jos mato savo ateitį. Vėlgi mūsų reikalas yra įvertinti, ar tai tikrai objektyvu, finansiškai pagrįsta, o pagrindinis rezultatas (...) yra aukštojo mokslo kokybė", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienį sakė Ministras Pirmininkas.
S. Skvernelio teigimu, sprendžiant šį klausimą taip pat galima išspręsti ir Vyriausybės programoje įrašytą nuostatą dėl nemokamų studijų, susijusių su valstybės užsakymu. Jis realiu pavadino nemokamą mokslą bakalauro studentams, tačiau tam būtina turėti optimizuotą aukštųjų mokyklų tinklą, o ne siekį išlikti bet kokia kaina.
"Jeigu būtų tikslas sunaikinti universitetus, tai būtų galima padaryti labai greitai Seime priimant sprendimus kaip steigėjui, bet apie tai nekalbama. Kalbama apie aukštojo mokslo reformą, siekiant pagerinti, iš esmės kokybiškai pakeisti kokybę, dėl to tai nėra tikslas, ir dar kartą kartoju: nei universitetų naikinimas, nei sujungimas nėra tikslas. Turime turėti optimalią struktūrą", - teigė Premjeras.
Ministras Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo prieinamumą regionuose, kas esą daug kam asocijuojasi su viena aksioma, kad regione privalo būti universitetas. Vyriausybės vadovo vertinimu, toks kelias klaidingas. S. Skvernelis garantavo, kad įgyvendinant aukštojo mokslo tinklo pertvarką aukštojo mokslo prieinamumas regionuose išliks.
"O struktūra ir forma vėlgi turi būti tokia, kad, pirmiausia, didžiausias rezultatas būtų studentui, mokslininkui ir tam visam regionui - tiek verslui, tiek bendruomenei", - nebejojo S. Skvernelis.
Premjeras vylėsi, kad šią reformą palaikys ir valdančioji koalicija, šias pertvarkas numačiusi ir Vyriausybės programoje.
Premjeras S. Skvernelis bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė trečiadienį paskelbė apie planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, pagal kurią turi likti iki penkių valstybinių universitetų.
Prezidentūra palaiko Vyriausybės siekį mažinti aukštųjų mokyklų skaičių bei gerinti aukštojo mokslo kokybę ir pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma - šios Vyriausybės prioritetas.
Šiuo metu šalyje yra 14 valstybinių universitetų.
Premjeras: su Latvija turime puikius santykius
Su pirmuoju oficialiu vizitu Latvijoje ketvirtadienį besilankysiantis Premjeras Saulius Skvernelis dvišalius santykius apibūdina kaip puikius ir sako, kad su kaimyninės valstybės vadovais aptars ir neišspręstas temas.
"Mes tikrai turime puikius santykius su kaimynine valstybe. Tai yra natūralu, tam tikras ir simbolinis vizitas, kadangi yra pirmasis vizitas. Susitikimai numatyti tiek su Ministru Pirmininku, Seimo Pirmininke, Prezidentu. Mes turime labai daug bendro, bendrų strateginių tikslų. Kalbėsimės ir apie energetiką, paliesime ir temas, kurios visgi dar, nepaisant mūsų tikrai labai glaudžių ir gerų santykių, yra daugelį metų nespręstos, kalbėsime apie saugumo klausimus ir kitus aktualius mūsų regionui, mūsų dviejų valstybių klausimus", - interviu "Žinių radijui" ketvirtadienio rytą sakė S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas Rygoje susitiks su Latvijos Vyriausybės vadovu Mariu Kučinskiu, Latvijos parlamento (Saeimos) Pirmininke Inara Mūrniece ir Latvijos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu.
Pagrindinės susitikimų temos, kurias numatoma aptarti su kaimyninės Latvijos vadovais, yra dvišalis bendradarbiavimas, energetika, transportas, įskaitant "Rail Baltica" projektą, bei regiono saugumo klausimai.
Tai - pirmasis S. Skvernelio vizitas į užsienį. Premjerą vizito į Rygą metu pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka.
46-erių S. Skvernelis Ministro Pirmininko pareigas eina nuo 2016 m. lapkričio 22 d.
Rygoje su pirmuoju vizitu jau lankėsi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.