1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį. Šalies vadovas tvirtino sieksiantis, jog finansavimo lygis krašto apsaugai didėtų labiau.
„Taip, aš tai (siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP – ELTA) traktuoju kaip minimalų lygį. Visi puikiai žinome situaciją, kad biudžetas paveldimas iš ankstesniosios Vyriausybės. Ji buvo nusimačiusi dar mažesnę sumą ir blogiausia, kad ir artimiausiems metams buvo numačiusi ne didėjančią sumą. Be abejo, tokiais tempais einant į priekį, divizijos formavimas nusikelia, kaip mes paskaičiavome, į 2036-uosius ar dar vėlesnius metus“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė pats sieksiantis, kad krašto apsaugos finansavimas didėtų labiau nei planuoja naujoji Vyriausybė. Tiesa, G. Nausėda pridūrė suprantantis, jog net ir einant ambicingesniu gynybos finansavimo keliu, nacionalinė divizija Lietuvoje atsirastų ne taip greitai kaip norėtųsi.
„Ši Vyriausybė pamėgino bent jau parodyti pirmaisiais metais, kad ketina judėti ambicingesne kryptimi. Aš net neabejoju ir tikrai šito sieksiu, kad ateinančiais, vėlesniais metais šį (krašto gynybos finansavimui skirtą – ELTA) procentą būtų siekiama tik didinti, bet matematika čia yra negailestinga. Jeigu mes turėsime gerokai mažesnį procentą negu jūsų minėtasis 5 procentų dydis, viskas vyks, bet vyks lėtesniais tempais ir nacionalinė divizija galbūt nebus sukurta 2036-aisiais, bet, pavyzdžiui, 2034-aisiais. Tai mūsų tikrai netenkina, nes mūsų gyvybinis interesas yra pasirūpinti savo saugumu dar iki tol, kol kažkas sugalvos išbandyti mūsų tvirtumą“, – dėstė prezidentas.
Būsimosios Vyriausybės programoje nurodoma, kad finansavimas krašto gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP, taip pat žadamas darbų tęstinumas, skiriant ypatingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Kaip nurodoma programoje, Vokietijos karius planuojama Lietuvoje priimti 2027 metais.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
