Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją.
Apie tai pirmadienį pranešė Prezidentūra. Nurodoma, jog prezidentas šiuo žingsniu siekia, jog valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės.
Vyriausybė nutarimu kreipėsi į prezidentą dėl pasitraukimo iš šios tarptautinės sutarties praėjusią savaitę.
„Šalies vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2010 m., kai Lietuva ratifikavo šią konvenciją, grėsmės šalies nacionaliniam saugumui pasikeitė iš esmės. NATO strateginėje koncepcijoje konstatuojama, kad, 2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusija tapo reikšmingiausia tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“, – nurodoma išplatintame pranešime.
S. Daukanto aikštės rūmai akcentuoja, jog neturint tiesioginių saugumo grėsmių iš kaimyninių valstybių Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai šiuo metu neatitinka nacionalinio užtikrinimo reikalavimų. Be to, nurodoma, kad iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.
„Prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai pagal konvenciją dėl kasetinių šaudmenų apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą“, – aiškina Prezidentūra.
Galutinį sprendimą dėl pasitraukimo iš konvencijos priims Seimas. Anksčiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog parlamentą šis klausimas turėtų pasiekti liepos 11 d.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.