1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda įgaliojo krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną ir užsienio reikalų viceministrą Joną Survilą pasirašyti Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Tai patvirtinantį dekretą šalies vadovas pasirašė rugsėjo 12 d.
Lietuvos ir Vokietijos vyriausybės penktadienį Berlyne pasirašys dvišalę bendradarbiavimo sutartį dėl gynybos, kuria ketinama detaliau apibrėžti į šalį perkeliamos brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teisinė statusą.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Sutartis papildys pernai metų gruodį Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų pasirašytą ketinimų protokolą dėl brigados „Lietuva“ veiksmų plano – jame buvo numatyta, kad teisinis brigados pagrindas bus apibrėžtas atskiru susitarimu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
