Prezidentas G.Nausėda vyksta į Izraelį. Vėl atsiprašinės už Lietuvą?

Kartu su prezidentu G.Nausėda į holokausto minėjimą Jeruzalėje vyks jo patarėjai užsienio politikos klausimais, Seimo narys Emanuelis Zingeris ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nors tomis dienomis bus paminėtos ir Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-osios metinės, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) ketina nevykti į šias iškilmes, kurias rengia Jad Vašem institutas Jeruzalėje. Lenkijoje ryžtingai sustabdytos bet kokios spekuliacijos holokausto tema - parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų, nes daug metų buvo bandoma kovoti su tuo, jog fašistinės Vokietijos įrengtas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijos teritorijoje daug kas, ypač užsienyje, vadino „lenkų mirties stovyklomis“.

Holokausto tema ir Lietuvoje kelia aršias diskusijas, tad visiems svarbu, ką Izraelyje kalbės mūsų prezidentas G.Nausėda. Juolab kad jis nepareiškė savo nuomonės, kai neseniai Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas paskelbė apie siūlymą parlamente parengti ir priimti rezoliuciją, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota.

Holokausto forume ketina dalyvauti beveik 30-ies valstybių vadovai.

Interviu su buvusiu užsienio reikalų ministru Povilu GYLIU:

- Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda nedalyvaus, nors bus minimos ir Aušvičo-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osios metinės. Kaip vertinate prezidentų sprendimus?

- Tai sudėtingas klausimas. Akivaizdu, kad masinis žydų naikinimas buvo didelis nusikaltimas žmonijai. Manau, visi padorūs pasaulio žmonės, taip pat ir lietuviai, supranta, kas įvyko tuo metu. Bet yra ir kita šio klausimo pusė. Izraelyje atsiranda sluoksniai, kurie mūsų tautą nori paversti žydšaudžių tauta. Netgi turint omeny tai, kad gelbėjusių žydus procentas Lietuvoje yra aukščiausias Europoje - turime daugiausiai pasaulio tautų teisuolių. Be to, iš visų Hitlerio okupuotų šalių vienintelėje Lietuvoje nebuvo įsteigti SS batalionai, nors tokius turėjo ir lenkai, ir estai, ir latviai. Reiškia, tuo metu Lietuvos elitas, įtakingesni žmonės, net esant dideliam spaudimui, visgi SS batalionų neįsteigė. Tai svarbus faktas. Kai mes diskutuojame, turėtume tai prisiminti.

Taip, buvo Lietuvoje žmonių, kurie dalyvavo žudynėse. Ir prezidentas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Izraelyje 1995 metais, atsiprašė konkrečiai dėl tų pavienių žmonių, kurie susitepę krauju (ten tokia formuluotė buvo).

Bet negeranoriški žmonės ignoruoja faktą, kad holokaustas įvyko tuo metu, kai šalis buvo okupuota. Lietuvos valstybės tuo metu nebuvo. Tai esminis faktas, kurį dalis žmonių sugeba ignoruoti. Dėl pavienių žmonių, pasidavusių godumui, kitokiems blogiems jausmams ir pasielgusių nežmoniškai, daryti lietuvių tautos žydšaudžių tauta, manau, yra labai neteisinga ir neperspektyvu. Lenkai netgi priėmė įstatymą, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

- Ar kvietimas į Holokausto forumą nėra tai, kad mes tokiu rafinuotu būdu vėl esame verčiami atsiprašyti? Dar kartą.

- Pažiūrėsime, ką mūsų prezidentas pasakys. Manau, prezidentas A.Brazauskas padarė geranorišką gestą. Žiūrėsime, su kokia formuluote nuvyks G.Nausėda. Jei jis nepasakys to pozityvo apie tautą, savo šalį, tai nebus gerai. Visada yra galimybių. Nuvažiavai - ir yra galimybė pasisakyti. Kad pasaulio teisuolių, gelbėjusių žmones Lietuvoje, buvo daugiausiai Europoje.

- Nepasakėte, kaip vertinate Lenkijos prezidento A.Dudos pasirinkimą nevykti?

- Yra daug niuansų. Nemanau, kad šiandien yra tokia situacija, jog mes turėtume nevykti. Kadangi nemaža tarptautinės bendruomenės dalis ten važiuos, sąrašo dar nemačiau, bet žinau, kad ir iš Rytų Europos kai kas važiuos, tad būtų proga neformaliam, kad ir trumpam kontaktui su kaimynais. Tarptautiniai forumai turi daug dimensijų, be tos tiesioginės.

- Seimo istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ketina parengti ir įtraukti į Seimo darbotvarkę Seimo rezoliuciją, kad okupuota Lietuvos valstybė holokauste nedalyvavo, o dėl atskirų asmenų atsakomybės turi spręsti teismas. Dar net nepradėjus svarstyti šio klausimo, jau keliamas didžiulis šaršalas. Kaip vertinate šią iniciatyvą?

- Nemaža mūsų elito dalis yra praradusi patriotizmo, tautinio sąmoningumo jausmą, dėl to tokia reakcija. Pasikartosiu, tuo metu Lietuvos valstybės nebuvo. Tauta buvo be valdančių struktūrų. Tai buvo pavienių žmonių negeri veiksmai.

- Kaip galima būtų paaiškinti tai, kad į šį istorijos faktą nekreipiamas dėmesys: jo nemato ar nenori matyti?

- Dalis visuomenės mato. Esu aktyvus feisbuko dalyvis ir matau, kokios diskusijos vyksta. Bet oficialioje erdvėje iš tikrųjų trūksta nuoširdaus pokalbio, kur įvairių požiūrių atstovai galėtų viešai diskutuoti. Kadangi yra didžiulis demokratijos deficitas, pas mus apskritai nuomonių įvairovė yra slopinama, todėl mes ir šiuo klausimu negalime ramiai pasikalbėti.

- Paklausiu be užuolankų - kodėl lankstomės stipresnei, galingesnei valstybei, jos įtakai? Keliaklupsčiaujame ir leidžiame jai nurodinėti, kaip turime vertinti savo šalies istoriją, savo sprendimus, ką vadinti, o ko ne, tautos didvyriais?

- Izraelis yra įtakinga šalis. Palaikyti santykius su šia valstybe reikia. Bet vasališkų pozų (aš vieną nuotrauką vis prisimenu) nereikėtų. Kartais net iš rankos padavimo matyti, kur yra viršininkas, o kur pavaldinys. Matai nuotrauką ir kyla tokių nelabai malonių jausmų. Nereikia vasališkai elgtis, bet pagarbiai - taip.