1 nuotr.Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad šiuo metu nėra kilusių naujų grėsmių šalies saugumui. Todėl, pasak jo, nėra ir signalų, jog Lietuva turėtų spartinti anksčiau priimtų sprendimų, susijusių su kariuomenės divizijos įkūrimu, įgyvendinimą.
„Jeigu kalbėtume apie pačią saugumo situaciją, tai papildomos grėsmės Lietuvos Respublikai neidentifikuotos. Papildomų grėsmių ar (signalų – ELTA), kad tos grėsmės anksčiau galėtų pasireikšti – irgi nėra įvardinta. Tie sprendimai, kurie buvo priimti dar sausio mėnesį – apie tai, kad iki 2030 m. mes turime būti parengę tam tikrus pajėgumus, kurie galėtų atgrasyti arba, reikalui esant, apginti Lietuvą – jie išlieka. Nėra jokios grėsmės, kuri pasakytų, kad mes esame priversti ankstinti ir būti pasiruošę greičiau atremti vienokią ar kitokią grėsmę iš Rusijos pusės“, – po trečiadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistus informavo M. Česnulevičius.
„Šioje vietoje Valstybės gynimo taryba pasiliko prie tos pačios nuomonės kaip ir sausio mėnesį. (...) Ar reikia ankstinti datas? Ne. Ar grėsmės sumažėjo? Kol kas šiai dienai grėsmės nesumažėjusios, lieka tas pats. Spendimas, kuris buvo priimtas, jis toks ir pasiliko“, – pabrėžė VGT sekretorius.
Klausiamas, ar galimos paliaubos Rusijos kare prieš Ukrainą gali kaip nors keisti Lietuvos saugumo vertinimą, M. Česnulevičius nurodė, jog šis aspektas jau buvo vertinamas ir anksčiau – jį atliepė dar sausį priimti VGT sprendimai dėl gynybos finansavimo didinimo.
„Tai (galimos paliaubos – ELTA) labai svarbus aspektas. Tačiau jis jau buvo numatytas prieš priimant sprendimą sausio mėnesį. Iš tikrųjų, pats blogiausias variantas, koks yra įmanomas, sudėjus ne tik šitą, bet ir kitus apsektus, buvo paskaičiuotas. Ir būtent dėl to buvo priimtas sprendimas – 2030 m. turėti tuos pajėgumus, kurie buvo minėti anksčiau. Net ir paliaubos – jeigu jos dabar įvyktų artimiausiu metu, jos nepakeistų situacijos vertinimo. Tas buvo numatyta ir tas lieka galioti“, – dėstė šalies vadovo patarėjas.
„Metų eigoje, iki 2030 m., galimi tam tikri pokyčiai. Ir šioje vietoje VGT žiūrės: jeigu nebus grėsmių, nėra atmestina, kad tas pasirengimas netgi bus pratęstas. Bet šiai dienai mes nematome jokių pozityvių ženklų, todėl tie sprendimai lieka galioti. Tačiau padidėjusios grėsmės arba kad reikia kažką skubinti – šiam momentui nėra“, – apibendrindamas pakartojo M. Česnulevičius.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
