„Vakaro žinios“ neseniai rašė apie tai, kad šnipų mainai, per kuriuos Lietuvos dėka Rusija paleido Norvegijos pilietį, galėtų būti puiki proga mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai pakovoti dėl lietuvių vaikų. Reaguodamas į mamų, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai, pagalbos laišką prezidentas išreiškė formalų palaikymą. Tačiau realių sprendimų laukiančios mamos jau planuoja, kaip valstybę paduoti į teismą.
4 mamos, kurių vaikai Norvegijoje iš šeimų buvo paimti dar iki 2016 m., iki šiol ieško būdų, kaip susigrąžinti savo vaikus. Visi jie - Lietuvos piliečiai, kurie taip ir liko gyventi svečioje šalyje, svetimose šeimose. Kai kurie jau nekalba lietuviškai, o biologinius tėvus susitikimuose pamato vos kelias valandas per metus.
Norėdamos išgirsti naujai išrinkto šalies prezidento G.Nausėdos poziciją šiuo klausimu moterys kreipėsi į jį. Kokio atsakymo sulaukė? „Išreiškiame palaikymą jūsų siekiui susigrąžinti vaikus į savo šeimas ir tikimės jūsų aktyvaus bendradarbiavimo bei konstruktyvios sprendimų paieškos su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir užsienio valstybių institucijomis, sprendžiant šį klausimą. Savo ruožtu Respublikos prezidentas, kaip valstybės vadovas, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, atstovauja Lietuvos valstybei ir veiks taip, kad Lietuvos valstybė būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis“, - rašoma atsakyme mamoms, kurį pasirašo ne prezidentas, o prezidentūros kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė.
Viena iš laišką pasirašiusių mamų, Gražina Leščinskienė, „Vakaro žinioms“ sakė, kad toks formalumas ne itin nustebino. „Nauja tik tai, kad buvo išreikštas palaikymas mums. Suprantu, kad veikimo laisvę prezidentas palieka mums, kad ir ką bedarytume šioje nelygioje kovoje. Kištis negali, tačiau palaiko. Tikiuosi, galbūt bus bent pakalbėta su ministrais.
Užsienio valstybės, kurios aukščiausiu lygiu gynė savo piliečių teises ir kovojo dėl jų vaikų, juos ne vienu atveju atsiėmė iš Norvegijos“, - priminė moteris.
„Dažnai išgirstu klausimą, kas būtų, jeigu mano sūnų ar kitą tokio likimo jaunuolį Lietuva ateityje pašauktų tarnybai kariuomenėje. Juk jis yra Lietuvos pilietis, kuris turi numatytas pareigas. Niekas dar neatsakė į šį klausimą. Ar mano sūnus kažką skolingas Lietuvai? Nemanau. Viską parodys tolimesnė mūsų išrinktos valdžios oficiali pozicija“, - svarstė G.Leščinskienė.
Ji neslepia, kad šiuo metu vyksta diskusijos su teisininkais ir svarstomos galimybės Lietuvą paduoti į teismą. Taip būtų pradėtas kelias Europos Žmogaus Teisių Teismo link, kuris jau ne vieną kartą Norvegiją pasmerkė dėl šalyje veikiančios vaiko teisių apsaugos sistemos. Mamos įsitikinusios, kad nesudarant galimybių vaikams palaikyti ryšių su biologine šeima, puoselėti savo kultūros, kalbėti gimtąja kalba - pažeidžiama Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija.
Tolimesnes viltis mamos dabar sieja su praėjusią savaitę Seime priimta rezoliucija „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“. Rezoliuciją Seimui pateikė Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Valerijus Simulik, Gediminas Vasiliauskas ir Guoda Burokienė.
Rezoliucijoje Seimas ragina prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti Lietuvos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę. Taip pat teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių.
Rezoliucijoje užsienio reikalų ministerija skatinama sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms. Taip pat steigti šeimos atašė etatus Lietuvos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės.
Taip pat rezoliucija siūloma Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas.