Prezidentūra: išslaptinus KGB bendradarbius būtų sulaužomas valstybės pažadas

Anot šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, svarstant tokias iniciatyvas svarbu įvertinti, ar nesusvyruos pasitikėjimas valstybės duotais pažadais. Be to, leidžia suprasti Gitano Nausėdos atstovas, tokiomis įstatyminės iniciatyvomis veikiausiai norima patenkinti smalsumą, o ne užkardyti realias grėsmes valstybei.

„Manau, kad reikia įsivertinti daug dalykų. Pirmiausiai - tai pasitikėjimas valstybe. Valstybė davė tam tikrą pažadą žmonėms, kurie prieš 35 metus atėjo ir sąžiningai prisipažino, ką buvo pridirbę sovietmečiu. Valstybė davė pažadą. Tu galėjai arba juo tikėtis, arba netikėti valstybės pažadais apskritai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas - kiek pavojaus kelia arba nekelia tie žmonės?", - antradienį sakė F. Jansonas.

„Nes tik vardan smalsumo sužinoti, kas buvo stukačius - faina, visi esame smalsūs, visi norėtume sužinoti. Bet šiuo atveju kalbame apie valstybę. Ir tie žmonės - dauguma jų arba absoliuti dauguma jų yra pensinio amžiaus ir dar vyresni. Dauguma - visiškai nedalyvauja valstybės gyvenime. O jeigu kuris dalyvauja, tai atitinkamos tarnybos, kadangi jie prisipažino viską, viską žino ir mato. Tai pavojaus valstybei jie nekelia. Tai jeigu mes norime tenkinti savo smalsumą, rizikuodami pasitikėjimu valstybe - galime apie tai svarstyti, bet čia yra labai du skirtingi argumentai", - pažymėjo jis.

F. Jansonas pastebėjo, jog „Nemuno aušros" paruoštos įstatymo pataisos gali būti suprastos kaip bausmė prisipažinusiems buvusiems KGB bendradarbiams.

„Jeigu čia baudimas tų žmonių, (...) tai realiai mes baudžiame tuos, kurie nuoširdžiai atėjo ir prisipažino. Mes kalbame tik apie tuos, kuriuos žinome. Tų, kurių nežinome, tie, kurie neprisipažino, kurie gali būti miegantys agentai ar kas nors - mes apie juos nekalbame, nes mes jų nepažįstame. Tai truputį keista", - dėstė jis.

Tiesa, G. Nausėdos patarėjas taip pat užsiminė, jog vienas šių įstatyminių pakeitimų iniciatorių - „Nemuno aušros" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis - prieš 10 metų klausimą vertino kitaip.

Kaip skelbta, 2015 m. Seimui pratęsiant KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimo laikotarpį 75 metams, R. Žemaitaitis balsavo „už".

„Bet, be abejo, jeigu žmonėms ateina praregėjimas, jeigu prieš 10 metų jie mąstė vienaip, o šiandieną staiga suvokia kitaip ir prieš 10 metų tie KGB bendradarbiai, kurie tada bent jau dar buvo jaunesni ir galėjo kažkokį pavojų kelti Lietuvai, dabar yra dar 10 metų senesni... Bet, vėlgi, žmogus, gimęs 1982 metais, 2015 m. mąstė vienaip, 2025 m. subrendęs masto kitaip. Visiškai natūralu. Matyt, Seimo salėje apie tai kalbės", - apibendrino patarėjas.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros" frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Parlamentui pritarus siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.

Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.

Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.

Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.