1 nuotr.Baltųjų rūmų vadovui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Prezidentūra nekomentuoja tarp JAV ir Danijos kilusių įtampų – viliamasi, jog sąjungininkės taikos dvasioje išspręs šį klausimą pačios.
„Ir JAV, ir Danija yra Lietuvos sąjungininkės NATO, todėl jų tarpusavio santykių nekomentuojame. Tikime, kad iškilusius debatus jos išspręs pačios, bendradarbiavimo vardan stabilumo ir taikos dvasioje“, – Eltai pasiteiravus šalies vadovo pozicijos atsakyme raštu nurodė prezidento komunikacijos grupė.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, jog JAV siekiant prisijungti Grenlandiją, Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn. Politiko teigimu, JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“.
„Lietuva nesirenka nė vienos pusės. Lietuva sako, kad mes esame visi sąjungininkai, kuriuos sieja tiek ilgametis bendradarbiavimas, tiek kieti įsipareigojimai vieni kitiems. Ir tokioje dvasioje mes sprendžiame visus klausimus, kurie mums tarpusavyje iškyla“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. D. Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.
Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.
Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.
