Prezidentūra: valstybė palūkanų normą už specialius gyventojų indėlius nustatytų pagal infliacijos rodiklį

„Tikslas yra, kad gyventojų santaupos ne tik kad nenuvertėtų, bet dar ir duotų jiems grąžą – tai šitoje vietoje į infliacijos rodiklius taip pat būtų žiūrima, sprendžiant dėl galutinių skaičių. Jeigu žiūrėtume į Prancūzijos praktiką, tai būtent infliacijos rodiklis yra vienas iš komponentų, kai yra sprendžiama, kokią palūkanų normą nustatyti už gyventojų taupomuosius indėlius“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo V. Augustinavičius.

„Konkreti palūkanų norma, matyt, dar būtų ankstyvas rodiklis“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Anot V. Augustinavičiaus, šiuo metu už einamąsias sąskaitas palūkanos gyventojams nėra mokamos, todėl bet koks papildomas dydis savaime taptų nauja galimybe taupyti, vien tik sąskaitose laikant lėšas.

„O šalies verslui tai yra tiesiog papildomai į kreditavimą įvedami finansavimo šaltiniai“, – pabrėžė patarėjas.

V. Augustinavičiaus teigimu, kad indėliai pradedami „įdarbinti“ galėtų būti „poros metų perspektyvoje“, jeigu dėl pačios idėjos koncepto būtų sutarta dar 2025-aisiais.

„Kadangi yra keletas alternatyvų, kaip papildomi ištekliai didesniam kreditavimui būti pervedami per ILTE, tai tikslas yra per šiuos metus išsigryninti alternatyvą, kuri būtų realiausia, kuri duotų didžiausią efektą, (…) o tada būtų pereinama prie teisės aktų projekto rengimo“, – tikino prezidento patarėjas.

Prezidentūra Eltai yra nurodžiusi, jog prezidentas Gitanas Nausėda siūlo dalį gyventojų žmonėms sukauptų santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos žmonėms būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. 

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. 

Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. 

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.