1 nuotr.Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo nekonvencinė Rusijos tarnybų rengta operacija. Todėl, pasak jo, į šią situaciją turėtų sureaguoti ir NATO. Anot jo, pastaroji istorija Aljansui jau yra žinoma.
„Reikia neutralizuoti ir užkardyti šaltinį. Šių operacijų šaltinis – Rusijos karinė žvalgyba, mes ir sąjungininkams sakome, kad čia ne šiaip sau kažkas ėmėsi saviveiklos ir bando siaubą įnešti“, – teigė K. Budrys.
„Dėl to turi reaguoti NATO, ne šiaip kas nors. Visų pirma, siunčiant tiesioginį atsaką į Rusijos pusę, kad mes to netoleruojame (...) čia ir žvalgybos priemonių stiprinimas, ir papildomų pajėgumų dislokavimas, padarinių, kurių Rusijai nereikėtų, sukėlimas“, – akcentavo patarėjas, pabrėždamas, kad ši situacija Aljansui jau yra žinoma.
Anot K. Budrio, tokie Rusijos tarnybų veiksmai yra pavojingi, tad su jais taikstytis – negalima.
„Šis įvykis ir kiti, apie kuriuos viešai nėra paskelbta, buvo stipri priežastis Lietuvai kelti klausimą dėl Rusijos nekonvencinių kinetinių operacijų, vykdomų prieš Baltijos šalis, Europos, NATO šalis. Negalime to palikti be atsako, nes tai tik eskaluosis ir pereisime prie naujo lygio grėsmių“, – kalbėjo patarėjas.
„Šis atvejis nėra tiesiog vieno iš sandėlių padegimas, ką jau esame matę, ar svarbių istorinės atminties objektų išniekinimas. Kalba eina apie tiesioginę grėsmę gyvybėms, infrastruktūrai“, – dėstė jis.
Visgi, prezidento patarėjas teigia, kad Lietuvos tarnybos apie šį įvykį žinojo jau anksčiau. Anot jo, tarnybos turi svarią priežastį, kodėl nusprendė esamos situacijos nekomentuoti.
„Tai, kad mūsų pareigūnai mažai komentuoja, akivaizdu, kad jie tam turi priežastį“, – tikino K. Budrys.
„Buvo dirbama jau seniau ir ilgiau. Informacija, kuri patenka į viešumą, akivaizdu, kad ji patenka ne iš Lietuvos. Tai yra vienas iš aspektų, kurį svarbu turėti omenyje, kai kalbame apie tarptautinį bendradarbiavimą. Ypač, kai yra įsitraukusi ne viena valstybė. Kai yra neteikiama informacija ir mūsų tarnybos yra kuklios kalbėdamos apie tai – jos turi tam priežastį“, – pabrėžė jis.
Kiek anksčiau leidinys „Wall Street Journal“ pranešė, jog vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo Rusijos slaptos operacijos dalis.
Abi siuntos iš Lietuvos iškeliavo tam pačiam adresatui Jungtinėje Karalystėje, viena siunta užsidegė Leipcige Vokietijoje prieš ją pakraunant į krovininį orlaivį, kita – DHL sandėlyje Birmingeme Jungtinėje Karalystėje. Siuntos iš Lietuvos buvo išsiųstos liepos 19 d., abu gaisrai kilo naktį iš liepos 20 d. į 21 d.
„Wall Street Journal“ teigimu, šios rusų operacijos tikslas buvo perkelti siuntas su padegamaisiais užtaisais į JAV ir Kanadą skrendančius keleivinius ar krovininius lėktuvus, siekiant juose sukelti gaisrus.
Kaip tąkart skelbė žiniasklaida, savaime užsidegančias siuntas siuntęs asmuo, tai darydamas naudojosi netikra tapatybe bei nurodė adresą, kuriuo siuntų gavėjas negyvena.
Žiniasklaidos turimi duomenys taip pat liudija, kad to paties siuntėjo siuntų buvo ir daugiau, tik jos nebuvo siunčiamos oro paštu, todėl nekilo grėsmė aviacijai.
Spėjama, kad siuntėjas už paslaugas atsiskaitė grynaisiais pinigais.
