1 nuotr.Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad vienu iš pagrindinių prioritetų formuojant kitų metų valstybės biudžeto projektą, šalies vadovas Gitanas Nausėda laiko gynybos finansavimo didinimą. Anot jo, svarstytina yra ir idėja apmokestinti draudimo sutartis bei lėšas skirti šalies saugumui.
„Kalbant apie prezidento prioritetus, tai saugumas, gynyba bus vienas iš pagrindinių prioritetų. Jau šiemet gynybos finansavimas turėtų šiek tiek perkopti 3 proc. BVP, pasinaudojant ir prezidento pasiūlytomis pataisomis dėl skolinimosi teisės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.
„Kitų metų biudžetas turėtų prasidėti minimaliai nuo 3 procentų BVP (skirtų gynybai – ELTA) ir turėtų būti numatytos papildomos skolinimosi galimybės, kad finansavimas gynybai artėtų link 3,5 proc. BVP“, – kalbėjo jis, pažymėjęs, kad tarp kitų prioritetų 2025 m. biudžete turėtų būti ir kelių finansavimas, transporto lengvatos senjorams bei vaikams.
V. Augustinavičius aiškino, kad draudimo sutarčių apmokestinimas yra realesnis sprendimas gynybos finansavimo didinimui, nei pridėtinės vertės mokesčio kėlimas, tačiau modelis turi būti socialiai teisingas.
„Prezidentas anksčiau teigė, kad pridėtinės vertės mokesčio kėlimas būtų labai blogas sprendimas ir politinės partijos į tai įsiklausė, tai draudimo mokestis yra realesnis sprendimas, jeigu šis modelis būtų labiau orientuotas į tai, kad daugiau mokėtų tie, kurie turi ką saugoti, nes tai į saugumo fondą keliaujantys pinigai“, – sakė prezidento patarėjas.
„Kurie turi daugiau turto, daugiau ką saugoti, galėtų daugiau mokėti, o tie kurie turi mažiau turto, galėtų mažiau mokėti arba išvis nemokėti. Tai būtų socialiai teisingiau. Finansų ministerija siūlo išimtį civiliniam automobilių draudimui (...), ko galbūt trūksta šiam modeliui, tai atsižvelgimo į prieigą prie būsto“, – pažymėjo jis.
Anot šalies vadovo patarėjo, pagrindiniam būstui draudimo mokestis neturėtų būti taikomas.
„Pagrindiniam būstui turėtų būti netaikomas draudimo mokestis, o ne pirmos būtinybės dalykams jis galėtų būti svarstomas“, – tvirtino V. Augustinavičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlymas apmokestinti draudimo sutartis taptų mokesčiu ne „mistiniams draudikams“, o žmonėms, kurie atsakingai draudžiasi turtą. Anot jos, atsižvelgus į neseniai praėjusią audrą šalyje ir jos pasekmes, žmones reiktų skatinti draustis, o ne riboti šią galimybę.
Liepos pabaigoje Finansų ministerija valstybės institucijoms ir verslo partneriams pateikė derinti Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūlo daliai draudimo sutarčių įvesti 10 proc. mokestį. Toks įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėn., o iš jo surinktos lėšos būtų skiriamos Valstybės gynybos fondui.
Įstatymo projekte nurodoma, kad būtų apmokestinamos draudimo įmokos ne pagal gyvybės draudimo sutartis, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą. Tai reiškia, kad būtų paliestas būsto, kasko automobilių ir papildomasis sveikatos draudimas.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Kaip yra sakęs Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, 10 proc. apmokestinimas daliai draudimo sutarčių turi būti vertinamas kaip vartojimo mokestis. Draudikų atstovo teigimu, tokio įstatymo priėmimas papildomai brangintų skirtingų sektorių paslaugos – ypač transporto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
