1 nuotr.Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) sustabdžius karinę paramą Ukrainai, prezidento patarėjas Marius Česnulevičius sako, kad toks sprendimas yra Baltųjų Rūmų vadovo Donaldo Trumpo politikos tęstinumas. Visgi, jis tikina, jog šis klausimas bus aptariamas šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje.
„Tai nėra siurprizas. D. Trumpas jau anksčiau yra sakęs, kad jis bandys spausti abi puses sėsti prie derybų stalo. Tai, ką jis daro dabar – yra tęstinumas tos politikos, kurią jis anonsavo. Signalas yra gautas. Šią savaitę bus ir EVT, bus posėdis, kuriame šis klausimas be jokios abejonės bus svarstomas“, – antradienį kalbėjo M. Česnulevičius.
„Pirmieji, kurie turės sureaguoti į šią situaciją – yra Ukraina“, – pridūrė jis.
Visgi, šalies vadovo patarėjas tikina, kad Europa yra pasiryžusi toliau remti Ukrainą.
„Europos mastu ir Lietuva kartu, su visais lyderiais turi bendrą matymą, kad Rusija yra egzistencinė grėsmė. Matome Ukrainos laisvę ne tik per pačios Ukrainos prizmę, bet ir per savo pačių saugumą“, – dėstė M. Česnulevičius.
„Absoliuti dauguma mato situaciją lygiai taip pat. Europa yra deklaravusi, kad parems Ukrainą, kad sukaups resursus, kuriuos turi. Šios savaitės pabaigoje bus vienoks ar kitoks atsakymas Europos mastu. Tolesnės derybos yra tolesnių derybų klausimas“, – pabrėžė jis.
Europa jau kurį laiką diskutuoja dėl paramos Ukrainai didinimo
M. Česnulevičius tikina, kad uždaruose pokalbiuose ES lyderiai jau kurį laiką tariasi dėl būtinybės didinti paramą Ukrainai, naujajai Baltųjų rūmų administracijai ne kartą pabrėžus, kad Europa turi labiau rūpintis savo saugumu.
„Šiuo metu mes turime ES, kuri jau nebe svarsto, o deklaruoja, kuria kryptimi bus judama. Tai, kad atrodo, kad Europa miega, nieko nedaro – nėra visa teisybė. Iš tikrųjų vyksta uždari pokalbiai, diskusijos, yra skaičiavimai, yra ieškoma sprendimų, kaip būtų galima sureaguoti. Šiuo atveju mes jau kalbame apie konkrečius planus, ką būtų galima padaryti, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Ukrainą, kokių priemonių imtis, kad susilpninti Rusiją bent jau ekonomiškai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
„Šitie sprendimai jau yra ant stalo, jie yra svarstomi. Galbūt ES sprendimai neatsiras diskusijų pradžioje. Šiuo metu kalbame, ką konkrečiai galime dėti ant stalo ir ką galime pasiūlyti tai pačiai Amerikai: tiek savo viziją, tiek savo matymą, tiek indėlį“, – pabrėžė jis.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus.
Taip pat šalių lyderiai nepasirašė sutarties dėl Ukrainos žaliavų išteklių naudojimo ir atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją.
Ši situacija sulaukė Ukrainą palaikančių reakcijų iš didžiosios dalies ES valstybių vadovų.
