Prezidentūros siūlymai gynybai finansuoti ekonomistams kelia klausimų: abejoja idėja pasitelkti ILTE

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad, norint finansuoti gynybos poreikius, susitelkimo į ekonomikos augimą nepakaks, nebent būtų „užšaldytas“ kitų sričių finansavimo didinimas. 

Tuo metu Šiaulių banko vyriausiajai ekonomistei Indrei Genytei-Pikčienei nerimą kelia idėja išplėsti nacionalinio plėtros banko ILTE atsakomybę, jame laikant gyventojų indėlius – anot ekonomistės, tokiu būdu plėtros bankas įgautų mažmeninės finansų įstaigos ambiciją. 

Savo ruožtu ekonomistas Marius Dubnikovas mano, kad gynybos poreikiai greičiausiai bus finansuojami iš skolinimosi, tačiau, pasak eksperto, vertinant geopolitinę situaciją toks žingsnis būtų pateisinamas. 

T. Povilauskas: įgalinti taupomąsias sąskaitas pakankamai sudėtinga

Prezidentūros idėja „įdarbinti“ gyventojų laikomų indėlius T. Povilauskui kelia abejonių – pasak eksperto, toks sprendimas būtų paremtas gyventojų iniciatyva, o šie ir dabar vangiai investuoja į gynybos obligacijas. 

„Tai yra sprendimas, kuris yra pakankamai sudėtingas. Bet prisiminkime – ir dabar yra platinamos gynybos obligacijos. Bet norinčių jas įsigyti nėra labai daug. Tai šioje vietoje yra klausimas, kaip? Nes sprendimą priima patys žmonės. Juos galima paskatinti palūkanų normomis, bet tas palūkanas turbūt reikės finansuoti biudžeto lėšomis. Tai ar neišeis taip, kad iš vienos kišenės paimame ir į kitą perdedame?“ – Eltai komentavo T. Povilauskas. 

Ekonomistui klausimų sukėlė ir idėja mažinti PVM nepriemoką, mat, jo vertinimu, praktikoje tai įgyvendinti sudėtinga. 

„Kaip tai (sumažinti PVM nepriemoką – ELTA) praktiškai padaryti? (…) Idealiame pasaulyje norėtųsi, kad tai būtų padaryta. Bet čia reikia konkretesnių pasiūlymų“, – teigė T. Povilauskas, pabrėždamas, kad atotrūkis tarp galimo surinkti ir realiai surenkamo PVM šiuo metu ir taip mažėja.  

Ekonomisto vertinimu, pastebimai finansuoti gynybos poreikius iš ekonomikos augimo būtų sudėtinga, prieš tai „neužšaldžius“ kitų išlaidų didėjimo. 

„Turime suprasti, kad ekonomikos augimas gali keliauti  krašto apsaugos finansavimui tik tuo atveju, kai visos išlaidos neauga tiek, kiek auga pajamos. (...) Jei turime pajamas iš augimo ir iš to vien finansuojame, tai reiškia, kad kitos išlaidos neaugtų. Tai reiškia švietimo, sveikatos sektoriaus darbuotojus, tiltų, kelių rekonstrukcijų planų pakibimą ant plauko. Visa kita turi būti užšaldyta ir niekas to nenori“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Anot jo, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus siūlymas ieškant lėšų gynybai peržiūrėti lengvatas atrodo kaip vienas tvariausių sprendimų.

„Čia turbūt vienas tvaresnių sprendimų. Ties tuo turbūt ir bus galvojama, kai bus einama prie praktinių dalykų – ir kai buvo minėtos įmokos į skatinamuosius fondus, manau, jog tai bus labai svarstomas variantas“, – tikino T. Povilauskas. 

I. Genytė-Pikčienė: ILTE turi plėtros, o ne mažmeninio banko mandatą

Taupomųjų sąskaitų, kurių lėšas investuotų ILTE, idėją skeptiškai vertina ir I. Genytė-Pikčienė, kartu pastebinti – nacionalinis plėtros bankas turi specifinį mandatą, todėl idėja skirti ILTE atsakinga už fizinių asmenų sąskaitas kelia rizikų pirminei šio banko funkcijai.

„Ta pusė apie investavimą į gynybą yra aiški ir suprantama. Tai teisinga kryptis. Bet ILTE yra plėtros bankas, turintis labai aiškų mandatą. Ir atitinkamai, jei būtų galimybė sudaryti sąskaitą fiziniams asmenims, tai atsirastų mažmeninio banko ambicija. Ir čia išties yra daug rizikų – nes yra ne vienas Centrinėje ir Rytų Europoje negerai pagarsėjęs valstybinis bankas, bandęs mažmenine bankininkyste užsiimti“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė. 

„Ypač, kai turime jau veikiantį gynybos obligacijų instrumentą. Bet reikia geriau pagalvoti apie kainodarą ir instrumento patrauklumą. Ir taip būtų galima pritraukti tas lėšas“, – pabrėžė ji. 

Ekonomistės vertinimu, didžioji dalis prezidento pasiūlymų, skirtų ekonomikai auginti, būtų papildomos lėšos vystant ambicingą skolinimosi politiką.

„Iš principo manau, kad šie pasiūlymai yra papildomi lėšų šaltiniai prie ženklaus ir ambicingo skolinimosi, kas bus pagrindinis šaltinis planams pasiekti. Tačiau ekonomikos augimo sunešami pinigai turėtų išlikti svarbia paspirtimi“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekspertės vertinimu, siekiant tvaresnių gynybos finansavimo šaltinių, mažai veikiančių ekonomiką ar gyventojus, galima numanyti, kad valdantieji peržiūrės lengvatas ar svarstys turto, vartojimo ar žalos mokesčių tarifų keitimus. 

M. Dubnikovas ragina skolintis: kai priešas už vartų, ne palūkanos galvoje 

Tuo metu M. Dubnikovas prezidento siūlymuose mato 2024 m. spalį pristatyto Lietuvos gynybinės galios tyrimo, kuris rodo 10 mlrd. eurų lėšų poreikį gynybos finansavimui, tęstinumą.

„Galime suprasti, kad, jei priešas už vartų, tai tikriausiai ne palūkanos galvoje, o kaip apsiginti“, – Eltai teigė M. Dubnikovas. 

„Jei prisimintume prezidento siūlymą, kuris buvo prieš kelis mėnesius pristatytas Lietuvos saugumo modeliavimo ataskaitos, kiek dienų atsilaikytume, viešinimo metu – tai ten parodyta, kad, jei per trumpą laiką investuojame 10 mlrd. eurų, tas efektas apsigynimui didelis. Ir ten parodyta, kad investavus pirmus 10 mlrd. eurų, turimų lėšų vėliau pakaktų palaikyti procesą. Prezidento siūlymai yra labai panašūs į šiuos“, – aiškino jis. 

Pasak ekonomisto, tokias dideles lėšas tinkamai panaudojus, jos padėtų stiprinti ir žadinti šalies ekonomiką. 

„Dar yra svarbu, kad su šiais siūlymais minima ekonomikos augimo prizmė. Nes visi klausia, iš kur bus lėšos. Tai reikia suprasti, kad, kai buvo COVID ir buvo rizika, kad ekonomikai bus blogai, tada drąsiai skolinomės. Tai ši programa, kur bus investuota iki 14 mlrd. eurų, yra daug rimtesnė. Ir tai reiškia, kad, mums nesant ekonominėje krizėje, šis įliejimas žadins ekonomiką“, – akcentavo M. Dubnikovas.

Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026-2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.

Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.

Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.

Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.

Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30-35 proc. 

Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. 

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.