Priešrinkiminė dovana pensininkams

Darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis S.Skvernelis norėtų, siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių. Todėl premjeras svarsto galimybę atleisti nuo „Sodros“ mokesčių būtinąjį stažą pensijai sukaupusius darbuotojus. Tai reiškia, kad įmokų nemokėti galėtų ne tik pensinio amžiaus žmonės, bet ir stažą sukaupę dar iki pensijos laiko.

Tokius siūlymus paskatino tai, kad šiuo metu yra didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl ir verslas, ir valstybė anksčiau ar vėliau turės priimti sprendimus, skatinsiančius vyresnius žmones kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje. „Yra galimybė svarstyti, ypač tie žmonės, kurie pasiekė ir turi užfiksavę pensinio amžiaus stažą ir yra „Sodros“ pensininkai. Dalyvavimas jų darbo rinkoje gali būti svarstytinas, ar toliau dar kaupti savo taškus, ar pakanka, kiek sukaupta, kad būtų tam tikra mokestinė paskata nemokėti vieno iš „Sodros“ mokesčių“, - Seime yra sakęs S.Skvernelis.

Rūpestis - tik prieš rinkimus

Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinta Vilniaus miesto Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė sako, kad nors iniciatyva ir labai graži, kol ji tėra teorija, rimtai jos vertinti nereikėtų. „Jeigu bus ne tik žodžiai, o bent pirmas žingsnis, tada galėsime džiaugtis. Žinoma, toks sprendimas parodytų rūpestį senu žmogumi. To labai laukiame iš mūsų Vyriausybės. Šiandien senas žmogus valdžiai nerūpi ir yra nereikalingas, kol neprasideda rinkimai. Tuomet kandidatai randa laiko ateiti į susitikimus su pensininkais, atvažiuoti į renginius“, - sakė pensininkų atstovė.

V.Tūrienė neslepia, jog tokiems premjero pasvarstymams virtus realybe, daugelis pensininkų galėtų lengviau įsidarbinti: „Turtuolius sugebėjo atleisti nuo mokesčių, uždėjus jiems „Sodros“ lubas, kodėl tuomet pensininkams negalima parodyti rūpesčio. Daug uždirbančių žmonių iki tol mokėtos įmokos sudarė daug didesnes sumas, nei įmokos nuo dirbančių pensininkų. Senjorų atlyginimai tikrai nėra tokie dideli, kad sudarytų nemažą nuostolį valstybei.“

Lietuvoje dirbantis pensininkas - ne toks jau retas atvejis, o dirbti, kaip sako V.Tūrienė, toli gražu ne kiekvienas nori, tačiau ieškoti papildomų pajamų verčia mažos pensijos. „Iš pensijos dažnai išgyventi labai sudėtinga. Žinoma, norėtųsi tiek metų atidirbus ilsėtis. Todėl daugeliui pensininkų būtų labai patogu, jei būtų galimybė dirbti ne visą dieną arba kelias dienas per savaitę. Tuomet ir užsidirbti žmonės galėtų, ir pailsėti. Kitose šalyse apie 35 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba. Tai rodo, kad jie nėra nurašomi, išstumiami iš rinkos. Žinoma, ten pensijos daug didesnės, tačiau žmonės nori būti reikalingi, jaustis vertinami kaip specialistai. Ten finansinės priežastys yra antrame plane. Deja, Lietuvoje yra priešingai - pirmoji motyvacija dirbti pensinio amžiaus žmonėms yra pinigai“, - sakė V.Tūrienė.

Nenori būti nurašyti

Senjorų atstovė sako, jog didžiausia galimybė dar likti rinkoje suėjus pensiniam amžiui - nepalikti darbo vietos ir neišeiti į pensiją. Naujai įsidarbinti senyviems žmonėms Lietuvoje, pasak V.Tūrienės, labai sunku. Moteris tikina, kad pensinio amžiaus darbuotojų nurašyti nereikėtų: „Yra puikių specialistų su darbo patirtimi. Visame pasaulyje akademikai, profesoriai dažnai lieka savo darbo vietose ir sulaukę pensijos, nes vertinamas jų žinių bagažas.“

Paklausta, ar pasitaiko atvejų, kai darbdaviai naudojasi senjorais, V.Tūrienė sakė mananti, kad motyvacija dirbti tarp pensininkų didesnė, nei noras skųstis: „Viskas priklauso nuo darbdavio sąžinės ir padorumo. Manau, kad tokių atvejų gali būti, tačiau dažniausiai gavę darbą pensinio amžiaus žmonės labai džiaugiasi ir savo darbdavių nekritikuoja.“

Informacija

Kol kas „Sodra“ neskaičiavo, kiek įmokų ji prarastų, jei premjero idėja virstų realybe. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensijos amžiaus sulaukusių senjorų. Iš jų dirba 11,4 proc. arba apie 70 tūkst. Daugiausiai dirbančių pensininkų yra 60-70 metų. Tokio amžiaus dirba daugiau nei ketvirtadalis senjorų - 26,4 proc. (57 tūkst.). Daugelis senjorų, kuriems sukanka pensinis amžius, ir toliau dirba, nors turi būtinąjį stažą. Statistiškai kone 40 proc. gyventojų dar dirba po to, kai jiems paskiriama senatvės pensija. Vidutinis dirbančių senjorų darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį: vyrų siekė 872 eurus, o moterų - 820 eurų (ant popieriaus).

Visi gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus, dirbdami ir mokėdami socialinio draudimo įmokas gauna socialines garantijas. Pavyzdžiui, jeigu dirbantis senjoras suserga, jis gauna „Sodros“ ligos išmoką, kuri priklauso nuo sumokėtų įmokų, be to, mokant įmokas didėja gyventojo stažas ir įgyjama daugiau teisių į senatvės pensiją. Taigi, sumokėtos socialinio draudimo įmokos virsta „Sodros“ įsipareigojimu gyventojui mokėti išmokas, kurios priklauso nuo tų įmokų. Dirbant ir mokant įmokas didėja ne tik stažas, taip pat įgyjami pensijų apskaitos vienetai, kurie irgi lemia pensijos dydį. Kai įmokos nemokamos, stažas ir apskaitos vienetai neįgyjami.