Priešrinkiminiai politikų atsivertimai

Patriotizmo varžybos

Deklaratyvus politikų patriotizmas auga sulig kiekviena iki EP rinkimų likusia diena. Neliko partijos, kuri neragintų didinti krašto apsaugos biudžeto.

O štai Liberalų sąjūdis pastaruoju metu ypač susirūpinęs Tėvynės gynyba ir tautinio sąmoningumo ugdymu.

Vakar liberalai Seime surengė diskusiją, kurioje kalbėjo apie pilietinę Lietuvos gynybą. O prieš mėnesį partijos lyderiai viešai apsiskelbė davę priesaiką ir tapę pilietinės savigynos organizacijos - Lietuvos šaulių sąjungos - nariais. Jais tapo liberalų lyderis Eligijus Masiulis, jo pavaduotojas Remigijus Šimašius, ir, žinoma, partijos kandidatai EP rinkimuose - Gintaras Steponavičius, Eugenijus Gentvilas bei Petras Auštrevičius.

Įdomu tai, kad susidomėjimas valstybės gynyba tarp piliečių išties padidėjo. Tyliai, be reklamos per pastarąjį mėnesį vien į Vilniaus šaulių kuopą kreipėsi 50 kandidatų - verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų ir žurnalistų. O štai liberalai savo netikėtai užgimusio patriotizmo nelinkę slėpti.

„Pats galingiausias ginklas šiandien matomų grėsmių akivaizdoje - visuomenės pilietiškumas“, - pareiškė būsimas valstybės gynėjas ir saugotojas G.Steponavičius, kuris dar 2000 metais Seime buvo įregistravęs įstatymo projektą, siūlantį panaikinti įpareigojimą piliečiams per valstybines šventes kelti vėliavas.

Tada G.Steponavičius kalbėjo ne itin patriotiškai ir įtikinėjo, kad reikia atsisakyti milijonus kainuojančio patriotizmo (mat per brangiai kaivnuoja pilietinės pareigos vykdymo tikrinimas): „Vėliavos kėlimas mūsų visuomenėje vis dar teikia ne pačius geriausius jausmus, nes pagal įstatymą už vėliavos neiškėlimą yra skiriama bauda“.

Dar Lietuvai neįstojus į NATO, liberalai pradėjo raginti atsisakyti šauktinių kariuomenės. E.Gentvilas aiškino, kad Lietuva turėtų turėti mažesnę, bet geriau parengtą profesionalų kariuomenę. Esą tai kainuotų pigiau.

„Šauktinių kariuomenė - atgyvena“, - NATO vadovo Džordžo Robertsono (George Robertson) žodžius prieš keliolika metų citavo E.Gentvilas.

Kodėl liberalai, anksčiau raginę silpninti nacionalinio saugumo pamatus, šiandien pragydo priešinga gaida?

Tėvynę gins ginklu ar liežuviu?

„Respublikos“ kalbintas E.Gentvilas aiškino, kad liberalai požiūrio į valstybės gynybą ir pilietiškumą nepakeitė. Jie ir toliau pasisako tik už savanorišką pareigos Tėvynei vykdymą. O privaloma karo tarnyba esą nereikalinga, nes tai neprofesionalu.

„Šauktinių kariuomenė ir mūsų narystė Šaulių sąjungoje - visiškai priešingi dalykai. Nes šauktinių kariuomenė yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, šauliai - visuomeninė organizacija. Aš ir toliau tokios pačios nuomonės dėl šauktinių. Nemanau, kad tokia kariuomenė reikalinga, nes jei Lietuva dalyvaus karo veiksmuose ar kur nors tarptautinėse misijose, dalyvaus ne viena, o su kitomis NATO narėmis partnerėmis. Įsivaizduokime, jei būtų šauktinių kariuomenė, kurioje tarnyba trunka vienus metus. Tik prasideda mokymai, ir baigiasi tarnyba. Tarptautinės misijos trunka po 4 mėnesius. Tai tie kariai niekaip nesugebėtų pasiruošti bendroms operacijoms su NATO šalių partnerių bendruomenėmis“, - dėstė E.Gentvilas.

Jis tikino, kad liberalų prisijungimas prie Šaulių sąjungos niekaip nesusijęs su artėjančiais rinkimais. „Ne, ne - ne prieš rinkimus. Tai negi po rinkimų išstosiu? Mano priesaikos laikas - tik po rinkimų. Tai niekaip nesusiję su rinkimais, tai susiję su Rusijos eskaluojama agresija“, - aiškino liberalų atstovas.

E.Masiulis taip pat tikino, kad liberalų susirūpinimą Tėvynės gynyba įkvėpė Rusijos agresija.

„Geriau vėliau nei niekada. Aišku, kad tai padiktuota tų įvykių, kas vyksta šalia Lietuvos - Rusijos karinės agresijos, Putino režimo. Tokia tarptautinė situacija verčia kreipti kur kas didesnį dėmesį ir dėti daugiau pastangų šalies saugumui“, - savo netikėtai užgimusį patriotizmą aiškino E.Masiulis.

Vaikiški žaidimai

Tačiau buvusiam Seimo nariui Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkui Povilui Jakučioniui tokie politikų persimainymai atrodo keistai.

„Man šiandien labai linksma klausyti, kaip E.Masiulis ir kiti kalba, nes anksčiau jie visada balsuodavo prieš tai, kad visi piliečiai būtų kviečiami ginti Tėvynę. Dabar jie jau šneka apie pilietinę, civilinę gynybą, apie šaulius savanorius. Nežinau, - gal politikams galų gale akys atsivėrė, nes anksčiau į kariuomenę, į krašto gynybą buvo žiūrima labai vaikiškai: esą mes esame NATO narė ir mus apgins, jei kas puls. Formuosime tik batalionus dalyvauti užsienio misijose, o čia Lietuvoje savos kariuomenės esą nereikia. Teritorinė gynyba buvo, galima sakyti, sunaikinta, sunaikintas rezervas, karių savanorių skaičius sumažintas. Dabar reikia vėl viską atkurti“, - apgailestavo buvęs parlamentaras.

Jo teigimu, šauktinių kariuomenės atsisakymas buvo didelė klaida. Štai tokios šalys kaip Šveicarija, Norvegija, Suomija, Danija išsaugojo šauktinių sistemą.

„Suprantate, kol NATO pajėgos ateis, bus kaip ir su Krymu. Pirmiausia reikia būti patiems pasiruošusiems. O ir NATO sutartyje parašyta, kad šalis narė pirmiausia turi saugotis pati, o vėliau kviesti sąjungininkes prisidėti, - akcentavo P.Jakučionis, - visi Lietuvos jaunuoliai, sveiki, žinoma, turi būti pasirengę ginti Tėvynę, reikalui esant. Kad nebūtų taip, kaip buvo su partizanais - jauni vyrai išėjo ir pirmose kautynėse žūdavo. Kiek buvo gražių Tautos žiedų sunaikinta, nespėjus jiems net atsiskleisti. Tai didžiuliai nuostoliai. O dabar dar ir nuo emigracijos kenčiame. Man atrodo, kad šauktinių kariuomenė yra ne tik karo, bet ir didelė patriotizmo mokykla. Gal žmonės, pasimokę ginti savo Tėvynę, šiandien taip lengvai jos nepaliktų“.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“