Prisiekė prezidentės paskirtas ministras

Biografijos neskaitė

R.Masiulio paskyrimas daug kam buvo netikėtas: nepartinis, su Darbo partija nesusijęs, bendrovei „Klaipėdos nafta“ pradėjo vadovauti 2010 m., kai valdžioje buvo konservatoriai su liberalais.

Paskubomis išleistas prezidentės dekretas suponuoja, tarsi joks kitas kandidatas šalies vadovei nebūtų priimtinas. Tačiau Darbo partijos atstovai tikina, kad R.Masiulis paskirtas su partijos vadovybės žinia.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys, anksčiau minėtas tarp galimų kandidatų į energetikos ministrus, Kęstutis Daukšys, „Respublikai“ sakė, kad šiai kandidatūrai pritarė partijos prezidiumas.

„Ne vieną R.Masiulį svarstėme, turėjome ir kitų kandidatų iš savo partijos, ir nė kiek ne prastesnių. Bet kadangi čia kandidatas, kuris tinka visoms valdžioms, tad galutinis variantas ir buvo toks“, - pripažino K.Daukšys.

R.Masiulio biografija jis sakė specialiai nesidomėjęs, tik žino, kad būsimasis ministras keliolika metų dirbo audito kompanijoje „Ernst&Young“.

„Labiau jį pažįstu iš dabartinės veiklos bendrovėje „Klaipėdos nafta“, - sakė K.Daukšys. - Žmogus darboholikas, ir su strateginiu Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektu kol kas susitvarkė. Na, o jeigu kažkas bus blogai jo darbe, matysim - kaip Seimo Energetikos komisijos pirmininkas ir aš turėsiu su juo reikalų.“

Remia ir buvęs ministras

Savo paramą prezidentės paskirtam R.Masiuliui deklaravo ir buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Jam šis paskyrimas buvo malonus netikėtumas.

„Tai labai pozityvus įvykis. Man atrodo, jis suteikia ministerijai šansą įgyvendinti vieną svarbiausių tikslų energetikoje - tęstinumą, kad visi projektai, kurie jau pradėti, tęsiami, būtų ir užbaigti. Aš naujam ministrui, kuris ketvirtadienį prisieks Seime, deklaravau savo pagalbą ir paramą, jei tik jis norės ja pasinaudoti“, - teigė J.Neverovičius.

Tai, kad šalies prezidentė ir jos komanda aktyviai dalyvauja energetikos sektoriaus pertvarkoje, jis vertino teigiamai.

„Kaip žinome, už ūkinius valstybės reikalus, už įstatymų įgyvendinimą pas mus atsako Vyriausybė, ir džiugu, kad prezidentė ją remia, - diplomato iškalbą demonstravo J.Neverovičius. - Gal kažkoks lenktyniavimo momentas ir yra, bet jei jis pozityvus, tai iš to tik nauda mums visiems.“

Smūgis valdžios prestižui

Visiškai priešingos nuomonės yra Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius, vadovavęs laikinajai tyrimo komisijai, kuri nagrinėjo energetikos projektų, taip pat ir SGD terminalo Klaipėdoje, įgyvendinimą 2008-2013 m. Jis „Vakaro žinioms“ prisipažino nė blogiausiame sapne nesapnavęs, kad R.Masiuliui gali būti patikėtos energetikos ministro pareigos.

„Gaila, kad į tokias atsakingas pareigas skiriamas asmuo, Seimui atliekant tyrimą, teikęs klaidingą informaciją, - apgailestavo A.Skardžius. - Apie kokį valdžios prestižą tuomet galima kalbėti! Mano asmenine nuomone, tai kažkoks Darbo partijos mainų projektas.“

Vis didėjančią Prezidentūros įtaką sprendžiant energetikos klausimus, A.Skardžius vertino neigiamai.

„Seime dar galima išdiskutuoti, galima išklausyti alternatyvas, Lietuvos energetikos instituto nuomonę, o dabar viską gali nuspręsti pora patarėjų arba, dar blogiau, kokių nors teisininkų proteguojami užsienio lobistai“, - piktinosi Seimo narys.

Jis priminė, kad kompanija „Ernst&Young“, kurioje dirbo R.Masiulis, per A.Sekmoko įgyvendintą energetikos reformą giliai įleido šaknis šalies energetikos sektoriuje.

„Jų žmonės užėmė vadovaujančius postus energetikoje. Su viena garsia advokatų kontora jie vykdė energetikos sektoriaus pertvarką, kuri nebuvo patvirtinta nei Seimo, nei Vyriausybės: įmonių akcijos buvo skaidomos, paskui vėl jungiamos. Vien konsultantams ištaškyta apie 300 mln. litų, - teigė A.Skardžius. - Gaila, bet matau stiprėjančią šios kompanijos įtaką ir dabartinei Vyriausybei - iš „Ernst&Young“ atėjo ir dabartinis „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.“

Įžvelgia net Kremliaus pirštą

Net Kremliaus statytiniai, anot A.Skardžiaus, gali diktuoti kai kuriuos sprendimus energetikos sektoriuje. Mat „Klaipėdos nafta“ 2012 m. spalį pasirašė sutartį su Rusijos kompanijos „Lukoil“ antrine įmone „Litasco“ ir išnuomojo jai tamsiųjų naftos produktų talpas. Tuomet džiaugtasi itin geromis sąlygomis - rusai moka pinigus ir kai naudojasi talpyklomis, ir kai jokių produktų nebekrauna.

Bet šia sutartimi buvo užblokuota naftos produktų krova Baltarusijos Mozerio naftos perdirbimo įmonei. Baltarusiai savo cisternas nukreipė į Ukrainą, o pajamų už naftos produktų pervežimus ir krovą neteko mūsų valstybės įmonės - „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos jūrų uostas. Nepaisant valstybės įmonių patiriamų nuostolių ir grėsmės netekti kitų Baltarusijos krovinių, šią vasarą sutartis su „Litasco“ pratęsta iki 2015 m. rudens.

„Kai Seime iškėlėme klausimą, kodėl su Kremliumi susijusi įmonė šeimininkauja „Klaipėdos naftos“ terminale, R.Masiulis aiškino, esą jeigu išvarysime iš uosto Rusijos kompaniją, tai nepastatysime terminalo laiku ir neturėsime energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos dujų. Tai gal jis Kremliaus agentas?“

A.Skardžiaus vadovaujama laikinoji komisija turėjo priekaištų ir SGD terminalo statyboms, ypač sutarčiai dėl išdujinimo laivo nuomos, ir net siekė, kad R.Masiulio vadovaujamos „Klaipėdos naftos“ veiklą šiame projekte ištirtų teisėsauga. Tik premjerui Algirdui Butkevičiui įsikišus, komisija savo išvadas sušvelnino.

Vakar R.Masiulis teigė nemanąs, kad laikinosios komisijos išvados gali turėti įtakos jo karjerai.

„Ir taip tų tyrimų 12 buvo, visos išvados geros. Aš tiesiog norėčiau užversti šį puslapį ir žiūrėti į priekį“, - pareiškė ministras.


Politologo profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, prezidentė iš Vyriausybės sau atima vis daugiau galių.

„Darbo partija rado sau korektišką alibi, esą R.Masiulio kandidatūrą ji pati pasirinko ir svarstė prezidiume. Kol kas niekas nepateikė jokių įrodymų, kad tai prezidentės pateikta kandidatūra. Tačiau mažų mažiausiai aišku, kad Darbo partija pasiūlė tokį kandidatą, kuris sulauktų mažiausio prezidentės pasipriešinimo, nes R.Masiulis tinka S.Daukanto aikštei. Tačiau galima spėlioti, kad vis dėlto tai prezidentės kandidatūra arba, kaip minėjau, mažiausiai tai noras jai įsiteikti, nes partijos tik kraštutiniu atveju kandidatus renkasi ne iš savo gretų“, - sakė A.Krupavičius.

Profesorius priminė, kad D.Grybauskaitė siekia sau vis daugiau galių: ir anksčiau nurodinėjo, kokios ministrų kandidatūros netinka, į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir kitas institucijas stengiasi įkišti sau lojalius žmones, viešėdama JAV netgi pareiškė apie Lietuvos humanitarinę paramą Irakui, nors Vyriausybė atitinkamo sprendimo nėra priėmusi, ir t.t.

„Lietuvos dar negalima pavadinti prezidentine respublika, tačiau akivaizdu, kad D.Grybauskaitė pasiima vis daugiau galių sau. O ji tų galių gali pasiimti tiek, kiek jai leidžia ministras pirmininkas. Ypač tai leido buvęs premjeras Andrius Kubilius, nes populiari prezidentė amortizavo nepopuliarų ministrą pirmininką ir ėmė dominuoti tiek Lietuvos, tiek ES reikaluose. Net vyksta į visus Europos vadovų susitikimus, nors pagal klausimų ratą kartais ten turėtų vykti premjeras. Paradoksas, tačiau dabar gi konservatoriai siūlo prezidento galias siaurinti, tačiau koalicija su tuo nesutinka. Nors riboti galias tikrai būtų logiška, nes dabar valdžių galios yra išbalansuotos“, - konstatavo A.Krupavičius.

Parengta pagal „Respubliką“ ir „Vakaro žinias“