Pristatytos mokesčių sistemos pertvarkos kryptys

"Neužkrausime papildomų mokesčių viduriniajai klasei, bet lengvinsime naštą mažiausiai uždirbantiesiems. Realus apmokestinimas nesikeis, niekam papildomų mokesčių nebus užkrauta. Nuo šiol neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didės nuosekliai, priklausomai nuo ekonomikos augimo. Kuo mažiau žmogus uždirba, tuo mažiau mokesčių jis mokės arba visai nemokės", - sakė V. Šapoka ketvirtadienį Finansų ministerijoje (FM) surengtoje bendroje konferencijoje, kurioje Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatė strateginius tikslus, prioritetines sritis.

Pasak ministro V. Šapokos, kalbant apie lengvatas, būtina peržiūrėti, kurios iš jų socialiai teisingos, tai numatoma padaryti per ateinančius mėnesius.

"Iki vasaros išanalizuosime visas lengvatas ir kiek jos socialiai teisingos. Tos, kurios efektyvios, liks. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, bet skurdžiausiai gyvenantys žmonės tikrai gaus kompensacijas, dėl pastarųjų dydžio diskutuojama", - sako ministras V. Šapoka.

Kalbėdamas apie automobilių taršos mokestį ministras teigė, kad pirmiausiai reikia sutvarkyti dabartinę mokesčių sistemą, todėl kol kas jokių diskusijų dėl kitų mokesčių nebus. Apskritai, mokesčių sistemos, finansų rinkos esminiai pokyčiai bus padaryti šiemet, kad startuoti su nauja sistema būtų galima nuo kitų metų.

Ministras pabrėžė, jog skurdas yra didžiausia Lietuvos gėda, pasak jo, ekonomika pakankamai augo, kad ši problema būtų buvusi jau seniai išspręsta. Šiandien svarbu sudaryti galimybes žmonėms dirbti, būtina investuoti į ateitį, naujas technologijas, mokslinius tyrimus, inovacijas.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė atkreipė dėmesį, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, todėl reikia imtis kompleksinių priemonių problemai spręsti - mokesčiai yra viena iš priemonių. Tad mokesčių pertvarka siekiama socialiai teisingesnės mokesčių sistemos, labiau skatinti ekonomikos augimą; tikimasi geresnio mokesčių surinkimo.

"Įvairiais skaičiavimais, dėl neapskaitytosios ekonomikos prarandame nuo 15 iki 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vien dėl pridėtinės vertės mokesčio (nesurinkimo - ELTA), prarandame tiek, kad užtektų kiekvienam pensininkui padidinti pensiją po 90 eurų per mėnesį", - sakė D. Brasiūnaitė, pabrėžusi, kad mokesčių surinkimas yra vienas iš ministerijos prioritetų: bus siekiama padėti sąžiningiems mokesčių mokėtojams ir netoleruoti vengiančiųjų mokėti mokesčius.

"Šiuolaikiniame informacijos amžiuje pasislėpti nuo mokesčių vis sunkiau. Jau šiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gaus informaciją apie Lietuvos gyventojų pajamas iš 45 valstybių, kitais metais - iš 100 valstybių. Šiemet VMI gaus ir informaciją iš Lietuvos kredito įstaigų. Tad raginame mokesčius mokėti savanoriškai," - sakė viceministrė.

Be kita ko, ketinama peržiūrėti smulkaus verslo apmokestinimą. Šiuo metu esą sistema sudėtinga, todėl norima ją supaprastinti, kad neliktų paskatų bandyti prisitaikyti mažesnį mokesčio tarifą.

Kartu su SADM ketinama pasiūlyti vienerių metų "atostogas" nuo mokesčių ir įmokų smulkiam verslui pradėti. Bus peržiūrimas investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) lengvatos taikymas, nes ji esanti viena didžiausių lengvatų. Viceministrė D. Brasiūnaitė užsiminė ir apie sąlygų gerinimą alternatyviajam verslo finansavimui: be teisinio, bus peržiūrėtas ir mokestinis tokio finansavimo reglamentavimas.


Finansų ministerija pristatė prioritetines veiklos kryptis

Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas. Jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką.

"Nors pertvarkų sritys skiriasi, tačiau visos jos tampriai susijusios tarpusavyje, persidengia ir maksimalų rezultatą gausime tik įgyvendinę jas visas. Skatinsime priemones, kurios duos realios naudos ekonomikai ir žmonių gerovei, ūkiškumą bei racionalų planavimą", - sakė finansų ministras.

Mokesčių sistemos peržiūros tikslai yra socialinis teisingumas ir ekonomikos augimas. Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija (FM) siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.

Kartu peržiūrint smulkaus verslo apmokestinimą, planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų "atostogas" nuo mokesčių. Be to, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną sumažinti iki 100 proc., taip pat skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Tikimasi, kad šios priemonės padės skatinti investicijas bei verslui užtikrins geresnes alternatyvaus skolinimosi sąlygas.

Daug dėmesio Finansų ministerija skirs skatindama savanorišką mokesčių mokėjimą. Tarp priemonių numatomas ir visuomenės švietimas, ir mokesčių procedūrų supaprastinimas (pavyzdžiui, preliminarių PVM deklaracijų formavimas ir kitos paslaugos mokesčių mokėtojams). Kartu Finansų ministerija akcentuoja, kad gauna vis daugiau informacijos apie mokesčių mokėtojus iš įvairių šaltinių, todėl vengiantys mokėti mokesčius nuo šios pareigos nepasislėps.

Biudžeto pertvarka bus siekiama daugiau racionalumo ir skaidrumo: ketinama peržiūrėti strateginius planavimo dokumentus ir jų skaičių optimizuoti, susieti išlaidas su rezultatais, didinti institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Daug dėmesio numatoma skirti viešumui - kad visuomenė aiškiai ir paprastai galėtų matyti, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Regionų plėtros pertvarka bus siekiama identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą - kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę (visų pirma - darbo vietas), mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos. Finansų ministerija skatins savivaldybes labiau bendradarbiauti, kartu vykdyti visam regionui svarbius projektus, didinti veiklos skaidrumą, į planavimą ir sprendimų priėmimą įtraukiant ir gyventojus, ir verslą.

Finansų rinkų plėtros metu planuojama šimtai milijonų eurų naujų investicijų. Didžiąją dalį visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos investicijos - po 2020 metų šis srautas sumažės, todėl svarbu ruoštis poreikių finansavimui savais ištekliais.

Tam numatoma peržiūrėti rizikos kapitalo ir pensijų fondų, verslo angelų bei pakeitimo vertybiniais popieriais teisinį reguliavimą ir jį supaprastinti, efektyviau išnaudoti finansų technologijų (FinTech) galimybes. Tai ir leistų iki 2020 metų pritraukti apie 700 mln. privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti, o kapitalo rinkos augtų po 2 proc. kasmet.