Prof. Povilas Gylys: Dvaras maketuoja būsimus Seimo rinkimus

Tačiau dvaro maketuotojai puikiai supranta (jie ne kokie buduliniai mulkiai), kad landsbergiečiai absoliučios daugumos gauti negali. Tokia galinga yra neigiama didelės dalies rinkėjų nuostata, kad jie pasiruošę balsuoti už bet ką, bet tik ne už Gabrieliaus formaliai vadovaujamą, o iš tiesų faktinio šalies vadovo Vytauto vairuojamą, Žmonių partiją.

Tai suprasdami, mūsų būsimos valdžios maketuotojai galvoja apie tai, kokios satelitinės jėgos galėtų prisidėti formuojant būsimą daugumą Seime šių metų rudenį. Manau, ne tik mes, bet ir patyrę maketuotojai, pirmiausia savo žvilgsnius nukreipia į liberalus. Pastarieji visada buvo ištikimi landsbergiečių ginklanešiai, jaunesnieji broliai, politiniai pažai.

Tiesa, vienu metu toks liberalų jaunuolis Eligijus Masiulis buvo užrietęs nosį, pradėjęs elgtis labai arogantiškai ir neatsargiai matuotis premjero smokingą. Tačiau dvaro vyresnybė pastatė jį į vietą. Labai tikėtina, kad daugiau tokių savarankiškumo paradų iš liberalų pusės nebus.

Bet, net kartu su apdaužytais liberalais, landsbergiečiai vargiai suformuotų Seimo daugumą. Vadinasi, tenka galvoti apie kitus sąjungininkus. Pagal partijos pirmininko liberalų mentalitetą tam tiktų „Tvarka ir teisingumas“. Nors pirmininkas yra žvitrus ir sveikas, partijos faktškai nebeliko. Tiesa, sociologai dėl viso pikto jų reitingą palaiko.

Kadangi „Tvarka ir teisingumas“ išsivaikšto ir dar kartą keičia savo veiklos vektorių nuo konservatizmo žengdamas liberalizmo link, bandoma formuoti trigalvį politinį darinį, vadovaujamą R.Žemaitaičio, A.Zuoko ir A.Paulausko. Iš pirminės, švelniai tariant, nepriešiškos reakcijos galima spręsti, kad maketo autoriai linkę tame trigalviame darinyje įžvelgti potencialų būsimosios koalicijos partnerį. Bet jam bus sunku peržengti rinkiminį barjerą.

Nesispjaudo politiniai maketuotojai ir į Darbo partijos pusę. Jie nepuola rūstauti, matydami suburžuazėjusio proletaro Viktoro Uspaskicho pastangas atgaivinti, rodės, jau numirusią partiją. Didžioji žiniasklaida, mėgstanti moralizuoti ir kalbėti apie skaidrumą, „primiršo“ Darbo partijos bylų kaskadą, taip pat ir juodosios buhalterijos bylą, nieko nerašo apie „otkatų“ krikštatėvį ir jo suformuotą „otkatų“ sistemą, reguliavusią buvusius europinius pinigų srautus. Tai įrodymas, kad V.Uspaskichas, esant reikalui, galėtų papildyti būsimosios koalicijos gretas. Juolab kad Darbo partijos pirmininkas, o kai kas sako - savininkas, politiniuose pasisakymuose ir ekonominėse lekcijose visuomenei demonstruoja ištikimybę liberalioms idėjoms. O tai visiškai atitinka dvaro ir jo politinių maketuotojų ideologinę orientaciją.

Pasimokę iš praeityje padarytų klaidų, galingi mūsų politinės tikrovės formuotojai, manau, stengiasi mąstyti kuo plačiau. Drįstu teigti, kad jie neatmeta ir G.Palucko socialdemokratų įtraukimo į didijį kito rudens politinį lošimą. Kirkilininkai jiems, manyčiau, neatrodo perspektyvūs. G.Paluckas, kam reikia prisimena, yra gudriojo Vytauto politinio inkubatoriaus paukštelis - buvo jaunųjų konservatorių lygoje. Iš jo dabartinio elgesio matyti, kad jis gėdijasi brazauskinės partijos dalies ir partijos praeities. Jis, kaip ir jo buvęs bendražygis Gabrielius, vienodai supranta šeimų problematiką. Ir visa tai yra galimos šių partijų sąjungos rišamoji medžiaga. Tiesa, kartais, nežinia ar nuoširdžiai, jis naudoja kairiąją retoriką. Bet kai ateina lemiamų balsavimų, tarkim, dėl biudžeto, metas, paluckininkai balsuoja kartu su landsbergininkais ir kitų partijų liberalais.

Vengdami atsitiktinumų, maketuotojai, galimai, turi savo paruoštukus ir vadinamųjų nesisteminių partijų atžvilgiu. Su nedidele tikimybe suklysti, galima numanyti, jog antisisteminių atžvilgiu yra ir bus taikoma „skaldyk ir valdyk“ strategija. Reikia pasiekti, kad antisisteminių, o gal ir „antisisteminių“, gabaliukų būtų kuo daugiau ir kad jie, neduokdie, nesusivienytų. Jei strategija būtų įgyvendinama sėkmingai, jie nekels bent kiek rimtesnio pavojaus ateinančių Seimo rinkimų batalijose. Tiesa, šiokią tokią grėsmę maketui kėlė bandymai pažeminti patekimo į Seimą barjerą iki 3 procentų. Visai natūralu, kad dvaras tam priešinosi - rinkiminis procesas taptų sunkiau valdomas. Dvarui pavyko užblokuoti „nemaketinį“ projektą.

Kol kas viskas vyksta pagal planą - buvo įkurti ir tebesikuria antisisteminiais save vadinantys dariniai - radžvilininkai, juozaitininkai, dagininkai ir t.t. Kuo jų daugiau ir kuo jie labiau nesusikalba, tuo grėsmė kitų rinkimų maketui yra mažesnė.

Centro partija šioje politinėje mozaikoje kol kas užima atskirą vietą - tai jau susikūrusi antisisteminė, nedvaro partija. Tuo metu, kai kiti - tikri ar tariami - antisisteminiai bando kurtis, ta jėga jau senokai egzistuoja. Ji dar nėra galinga, bet turi pranašumą - nėra pagadinta valdžios.

Dvaro maketuotojai visą rinkiminę mašiną yra užprogramavę taip, kad ji visa jėga veiktų prieš dabartinę daugumą.

Yra ir bus daroma viskas, kad ši politinė stovykla į rinkimus eitų su kuo žemesniu reitingu, moraliniu ir intelektualiniu kapitalu. Kadangi dėl antilandsberginio rinkėjų instinkto žali „valstiečiai“ gavo jiems patiems netikėtai daug vietų Seime, jų gretose yra nemažai duomenų politikai neturinčių žmonių. Todėl dalis jų sprendimų buvo ir yra neadekvatūs, prieštaraujantys ne tik mokslui, bet ir sveikai nuovokai.

Kadangi žali „valstiečiai“ Vyriausybę formavo tik iš dalies - dalį ministrų šiai daugumai padovanojo prezidentūra ir dvaras apskritai (daug kam akivaizdu, kad ministrai V.Šapoka, R.Masiulis, L.Linkevičius, R.Karoblis nėra R.Karbauskio žmonės), Vyriausybės politika didžia dalimi yra liberali, todėl ją ir šią daugumą apskritai, lengva pagrįstai kritikuoti. Visgi, konkrečiai iš dvaro užgriūvanti kritika yra per daug dažnai pakeičiama tuščia ir pilna neapykantos frazeologija.

Mūsų laukia rimtos ir nešvarios politinės muštynės. Jos vadinasi rinkimais. Stipresnioji tų nuožmių batalijų pusė yra, be abejonės, dvaro maketuotojai. Jų rankose yra visa didžioji žiniasklaida, politologija ir sociologija. Reikalui esant (nepamirškime E.Masiulio, N.Venckienės ir kitų istorijų) gali būti pajungta ir teisėsauga.

Rinkiminis procesas įsibėgėja. Nežada būti nuobodu. Bet vargu ar bus teisinga.