Prof. dr. Valdas Rakutis išskirtinai „Vakaro žinioms“: Bijau, kad nebūtų dar vieno genocido

Skandalas iš nieko

Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis specialiai „Vakaro žinioms" pakomentavo išpuolių prieš jį prasmę, įvardijo tikruosius atakos taikinius ir atsakė visiems dirbtinio skandalo kurstytojams:

„Manau, kad taikinys čia esu ne tiek aš, kiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kadangi aš jį savotiškai globojau ir dėjau pastangas jį sustiprinti kokybiškai. Manau, giluminė skandalo kurstymo priežastis gali būti šita, kadangi audra buvo sukelta visiškai iš nieko.

Kita vertus, visada stengiamasi rasti bent menkiausią progą pakenkti tarptautiniams Lietuvos santykiams - šis tikslas visada buvo tiems žmonėms aktualus ir niekada nesikeitė, todėl kiekviena proga yra išnaudojama.

Tame tekste, kurį paskelbiau, itin sunku prie ko nors prikibti, reikia ypač lakios fantazijos... Maža to, kai perskaičiau pirminę Amerikos ambasadoriaus reakciją, iškart supratau, kad jis net nematė originalaus teksto. Jis tiesiog reagavo į kitų žmonių reakcijas, į kitus tekstus, kurie iškraipė mano žodžius ir išvertė juos į tai, ko ten niekada nebuvo.

Vienas dalykas, kuris iššaukė ad hoc reakciją, - mano tekste parašyta, kad holokauste dalyvavo ir žydų tautybės žmonės. Bet juk taip ir buvo. Kas gi buvo tas getas? Kokia nors atskira žydų respublika? Juk visiems aišku, kas per darinys ir kaip tai buvo sukurta. Visiems „kritikams" paskelbiau konkrečias nuorodas, kad galėtų patys įsitikinti. Tačiau aš, kaip istorikas ir kaip kaunietis, apie tuos įvykius žinau ne tik iš nuorodų. O žmonės ten daug visko žino.

Pavyzdžiui, mano uošvė dirba pačiame Kauno centre laikrodžių taisykloje. Ten karo metais dirbo žydų laikrodininkas. Dabar kaip tik buvo atrastos net konkrečios nuotraukos ir jo giminės atsirado, čia atvažiavo. Aš ir klausiu: kaip čia yra, kad jis vokiečių okupacijos metais visą laiką dirbo tuo laikrodininku? Jis sako, kad vokiečiai ne visus kišo į getus - jeigu jiems reikalingas žmogus, specialistas ir jeigu kokios nors įstaigos vadovas parašydavo raštą, kad toks ir toks žydas reikalingas kariuomenės ar kitos tarnybos reikmėms, tai jį palikdavo ramybėje dirbti toliau. Taigi, tokių dalykų buvo apstu.

Kai pas mus gąsdina, jog mūsų tautos didvyriai parašė kažkokį raštą sunkvežimiams duoti, tai tegul visi tie gąsdintojai pasižiūri, kokius raštus rašė getas... Ten jau ne sunkvežimiai, o kur kas rimtesni dalykai.

Be abejonės, yra konkreti kategorija žmonių, lietuvių, kurie tikrai žudė žydus - specialistai nustatė net konkretų skaičių: tokių buvo pusantro bataliono. Su tais nėra ką ir šnekėti... Bet pažvelkime plačiau ir konkrečiau į kolaboravimo reiškinį.

Štai skalbėja, kuri skalbia esesininkams rūbus. Ar ji dalyvavo holokauste? Taip, dalyvavo ir labai rimtai. Bet ar jos veikla tikrai yra tokia, dėl kurios ją dabar reikia kaltinti? Tas žmonių naikinimo kontekstas visada yra toks dviprasmis.

Aš gyvenau sovietmečiu, buvau komjaunuolis ir pionierius, vaikščiojau su raudonu kaklaraiščiu. Ar aš kolaboravau? Taip, garantuotai. Bet ar tai buvo labai baisus nusikaltimas?.. Bet štai savo noru nestojau į sovietų kariuomenę ir į karininkus nėjau, nors, tiesą sakant, man tie dalykai labai patiko. Nėjau į karinį laivyną, o nuėjau į prekybos laivyną, nors prekyba man nepatikdavo, bet tiesiog nemačiau kitos išeities.

Taigi, rezistencija ir kolaboravimas visada yra greta vienas kito, jie visada yra viename žmoguje. Todėl man labai pikta, kai viską suplaka į krūvą, išpučia skandalą, o nežiūri į reiškinių prigimtį.

Kas gali nutikti blogiausia? Aš bijau, kad nebūtų dar vieno genocido. Nes tokios štai neteisybės elementas sukelia nepasitenkinimą, kuris gali išlįsti pačiu netinkamiausiu laiku pačiomis bjauriausiomis formomis".

Pasitraukė iš pirmininko posto

Visgi V.Rakutis vakar pranešė pasitraukiąs iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos Seime pirmininko pareigų.

„Turiu atsiprašyti visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė Tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį. Prašomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir frakcijos vadovybės, prisiimdamas politinę atsakomybę, nenorėdamas, kad dėl šio mano pareiškimo būtų apsunkinta labai svarbi Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos veikla bei sekdamas vakarietiška politine tradicija, apsisprendžiau žengti garbingą žingsnį ir pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų", - pranešime rašė V.Rakutis.

„Tikiuosi, šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais ir leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme", - pažymi jis.

Lenkija savo valstybės kaltinti neleidžia

O štai, pavyzdžiui, Lenkijoje 2018 m. priimtas įstatymas, pagal kurio nuostatas kaltinimai Lenkijai jos dalyvavimu holokauste Antrojo pasaulinio karo metais laikytini nusikalstamais. Šiuo teisės aktu numatomas laisvės atėmimas iki trejų metų bet kam, kas „viešai, iškreipdamas tiesą, Lenkijos tautai ar Lenkijos valstybei priskirs atsakomybę arba dalinę atsakomybę už nacių įvykdytus nusikaltimus".

Priimti tokį įstatymą lenkus paskatino tai, kad daugelyje viešų šaltinių, kuriuose minimos nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įrengtos koncentracijos stovyklos ar kitos masinių žudynių vietos, nurodoma, kad tai esą yra lenkų ar Lenkijos stovyklos. Dėl tokios iškreiptos interpretacijos gali susidaryti vaizdas, jog tai Lenkijos valdžia ir jos žmonės yra kalti dėl šių kalinimui, kankinimams ir žudynėms skirtų vietų atsiradimo.