300 tūkst. piliečių, pasirašiusių reikalavimą rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams, valią galima ignoruoti. Tokią poziciją užėmė premjeras Algirdas Butkevičius, prieš valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį laikęsis pozicijos, kad galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Konstitucinis Teismas (KT). Piliečių referendume priimtą Konstituciją, pasirodo, įmanoma vartalioti pagal politikų užgaidas.
Štai ir pensijų kompensavimo tvarkos niekaip nesulaukiantys senjorai teisybės bando ieškoti paprastuose teismuose. Šiuo metu yra nagrinėjamos 343 bylos dėl per krizę sumažintų pensijų, 190 pensininkų jau yra prisiteisę iš valstybės skriaudą. Bet vakar KT išaiškino, kad tik Seimas gali jiems patvirtinti kompensavimo tvarką, terminus ir dydžius. Todėl net prisiteisusieji nieko nepeš be Seimo malonės.
- Kaip nutiko, kad be kreipimosi į KT šalyje jau nebesprendžiamas nė vienas rimtesnis klausimas? Kodėl šios institucijos, kurios tauta nerinko, balsas yra lemiamas ir dažniausiai pasisako taip, kaip naudinga valdžiai? - „Respublika“ klausė profesoriaus Vytauto DAUJOČIO.
- Profesoriau, regis, aiškiau būti negali: Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad piliečių parašų referendumui skelbti pakanka ir jis turi vykti. Negi KT pasisakys priešingai, nei nustatyta mūsų Konstitucijoje? Kokių dar gali būti abejonių?
- Galiu dar daugiau pasakyti. Toje pačioje Konstitucijoje gana aiškiai akcentavo, kad referendumas yra aukščiausia tautos valios išraiška. Ir jeigu iš jos norima traukyti kokius nors gabaliukus, KT yra meistras tai daryti. Yra vadinamosios doktrinos ir jis padaro, ką tik nori. Išaiškinti galima bet kaip. Kadangi KT laiko, kad Konstitucija yra tik popiergalis, ji faktiškai nėra pagrindinis šalies įstatymas, kaip pareiškė ponas Kūris (buvęs KT pirmininkas - red. past.), yra tik doktrinos, kurios viską išaiškina. Konstitucija labai abstrakti, o tai, ką jie pasako, yra tikroji Konstitucija. Tai yra labai nesudėtinga atvirkščiai kažką išaiškinti.
- Piliečių valia yra šventas dalykas, jie gali pakeisti ir pačią Konstituciją. Juk ne kas kitas, o patys piliečiai gali nustatyti tokias taisykles, pagal kokias jie nori gyventi...
- Konstitucija buvo priimta referendumu ir ji gali būti pakeista referendumu. Tautos valia gali būti išreikštas Konstitucijos pakeitimas, nes Konstitucija yra tautos susitarimas. Jeigu tauta to nori, niekas negali jai kliudyti. O pati KT veikla yra ištisai antikonstitucinė. Ištisai.
- Dabar tarsi atrodo, kad Konstitucijos kūrėjai nesuprato, ką jie rengė...
- Mes nesame pranašai. Jie negalėjo numatyti taip toli į ateitį, kaip kas gali įvykti. Bet pasaulyje yra sistemų, pavyzdžiui, JAV Konstitucija prieš 200 metų, ir ten kažkokie kategoriški keitimai, pataisos dirba puikiai. O taip yra dėl to, kad JAV neturi KT. Konstituciją aiškinti privalo visi teismai. Nuo žemiausio lygio. Neatsiranda grupuotės žmonių, kurie padaro viską taip, kaip jie nori. Jeigu ginčas kyla, yra Aukščiausiasis Teismas, pasakantis paskutinį žodį. Jis nebūtinai yra teisingas. O pas mus yra grupė 9 žmonių, kurie diktuoja viską. Tai yra absoliuti valdžia. Tai yra politbiuras, anų komunistinių laikų analogas.
- Konstitucinis Teismas, regis, yra labai patogus įrankis valdžios rankose ir politinių partijų batalijose. Reikia užvilkinti spręstiną problemą - kreipkis į KT, reikia užblokuoti oponentų iniciatyvą - kreipkis į KT. Nori valdžia priimti nepopuliarų sprendimą - KT būtinai nuspręs...
- Sutinku. Tai ne tik žaislas partijoms. Be viso šito, tai yra paprasčiausias politikų atsakomybės nusiėmimas. Vieni sako, kad gyvens taip, kaip pasakys Briuselis, kiti - kaip KT. Ir dirbti nebereikia. Aš visą laiką sakau, kad KT yra teisės departamentas, kaip Vyriausybėje, Seime. Toks Konstitucijos aiškintojas. Tik jam suteikta galutinio ir neatšaukiamo žodžio teisė. Prisiminkime R.Pakso pavyzdį, kodėl jie savo sprendimo neatšaukia, kad R.Paksas niekada negalės balotiruotis į prezidentus? Tą nesąmonę pasakė jie. Ne Konstituciją reikia keisti, o KT turi ištaisyti savo klaidą. Bet ką tai reikštų? Jie kategoriškai priešinsis šitam dalykui, nes pripažinti savo klaidą reikštų pripažinti, kad esi klystantis. Jie supranta, kad tada prasidės krūva puolimų, nes tokių nesąmonių pridaryta daug. Jie kategoriškai ginsis. Matote, doktrinoje yra tvarka, o reikia patį popierių keisti.
- Mūsų Konstitucija sako, kad mokslas nemokamas, sveikatos apsauga - taip pat, tačiau politikai ir dėl to kreipiasi į KT tarsi pasitikslindami - ar tikrai taip? Kartais galima pagalvoti, kad į KT bėgama tada, kai reikia papildyti šalies biudžetą...
- Taip, šito yra. Bet pasakysiu, kad ir valstybės ištekliai nėra beribiai, reikėtų su jais protingai elgtis. Bet jeigu yra parašyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos nemokamos, apmokamos iš biudžeto, reikia žiūrėti, kad tie dalykai būtų vykdomi, o ne švaistomos lėšos.
- Kam patogiausia turėti tokį KT?
- Pačiam KT, nes tai yra politbiuras. Aišku, savo rankose armijos jis neturi, bet jis turi sutarti su kitokiomis grupėmis, su tais, kurie KT formuoja. Politikų grupėmis, kurios turi kažkokių ryšių, savanaudiškų tikslų. Jos tuo pasinaudoja ir padaro tokius sprendimus, kokie joms naudingi. Štai dauguma sėdi, nesutinka. O mažuma, žinodama, kad KT išspręs, nubėga ir pasitvarko. Ir prezidentui patogu, nes jis dalyvauja skyrimo procedūrose. Ir KT atsižvelgia į prezidento norą. Jeigu jis norės prastumti ką nors nevisiškai konstituciško, bus išaiškinta, kad tai yra konstituciška. Toks teismas yra naudingas visiems galingiems klanams. KT supranta kitų klanų įtaką ir tai, kad nereikia su jais pyktis. Tai klanas, aptarnaujantis kitus galinguosius klanus. Aš, pažindamas KT, galiu prognozuoti kiekvieną jo sprendimą. Žinodamas jo narių būdo savybes, kokiais interesais jie vadovaujasi, būnu 95-98 proc. teisus. Yra interesai, jie rūpinasi savimi ir kitais klanais. Tuose sprendimuose, kurie nesikerta su jų interesais, KT gali būti daugiau mažiau objektyvus.
- Ar pakeistų ką nors, jeigu Konstitucinio Teismo nariai būtų ne skiriami, o renkami piliečių?
- Visiškai nepakeistų situacijos. KT turi konstitucinės išminties monopolį, jo sprendimai neatšaukiami. Tai absoliuti valdžia. O absoliuti valdžia absoliučiai gadina. Kad ir kokį jį išrinktume, jis suges.
- Vadinasi, mums visai nereikia tokios institucijos?
- Taip. Būtent dėl šitų dalykų skandinavai jos neturi. Jie stebi kitas šalis ir kategoriškai atsisako steigti. Prancūzai turi, vokiečiai turi. Taip, bet jų tradicijos kitos.
- Vadinasi, bręsta dar vienas referendumas paleisti KT...
- Mes prie to prieisime, jeigu norėsime gyvuoti kaip valstybė. Anksčiau ar vėliau, bet neišvengiamai prieisime.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
