„Puola rusai“ - metas leisti milijonus

„Mes svarstymo metu esame aptarę, kad ydinga praktika, kai įstatymai eina iš paskos jau atliekamų pirkimų ir atrankos procedūrų, tačiau šiuo atveju mes, kaip Seimas, galėtume padaryti tam tikrą išimtį arba tiesiog geranoriškai įspėti tiek ministeriją, tiek „Ignitis" bei ESO, kad tokie dalykai ateityje nesikartotų. Tikrai kviečiu pritarti šiam projektui, nes jis užtikrins ne tik nepertraukiamą maitinimo šaltinį avarijos ar politinės avarijos atveju", - kolegas kvietė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Tačiau jam kategoriškai prieštaravo Darbo frakcijos atstovas Artūras Skardžius.

„Užuot investavę į savo infrastruktūrą, į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, tobulinę jos veiklą, agregatus, techninį pajėgumą ir tą patį reagavimo laiką, už skolintus pinigus perkame elementus, kurių vertė sinchronizacijos metu turbūt bus pusė dabartinės kainos, ir, kaip rašoma įstatyme, jie bus perleisti rinkai. Man tokie dalykai nesuprantami. Manau, kad negalime taškyti pinigų ir visų nuostolių ir išlaikymo kaštų pagal verslo užgaidas perkelti tik vartotojui", - piktinosi A.Skardžius.

Kas gi sukėlė tokį jo pasipiktinimą ir kokia projekto, kuriam Seimas pritarė beveik vienbalsiai, esmė?

„Energetikai nori įsigyti labai galingus 4 akumuliatorius po 50 MW: bendrai 200 MW. Tiek, kiek turi viena Kruonio elektrinės turbina. Jie esą būtų reikalingi, jei rusai imtų kenkti mums. Atseit puolimo atveju Kruonio turbina būtų įjungta per lėtai, užtruktų keletą minučių, o akumuliatoriai pradėtų veikti iškart. Tačiau jie būtų reikalingi tol, kol pasiektume elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, bet mes iš dalies ir taip jau esame integruoti, nes turime jungtis su Lenkija, Švedija, Latvija. Tas kelias minutes, per kurias Kruonis įsijungtų, veiktų akumuliatoriai. Tačiau ar rusai tikrai kada nors puls, kada nors kenks? O tas „malonumas" - 4 akumuliatoriai - mums kainuos apie 100 mln. eurų. Ir tai guls ant mokesčių mokėtojų pečių", - „Vakaro žinioms" sakė A.Skardžius.

Tą patį sako ir Seimo „valstietis", buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

„Iš tikrųjų jau nenuostabu matyti Lietuvoje įvairias priemones, projektus prisidengiant kilniais ir gražiais tikslais, bet finale visa kaina ir našta gula ant vartotojų. Taip pat yra ir dėl šio projekto. Politikai nusprendė, kad šito reikia, bet už viską sumokės vartotojai. Tik klausimas, kokių dar projektų turėsime, ką dar atnešite, už ką turės mokėti vartotojai? Siūlau nepalaikyti šio projekto, nes finale tai guls ant vartotojų pečių", - per plenarinį posėdį kalbėjo V.Ąžuolas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys bandė įtikinti, kad „netiesa, jog už šį projektą mokės vartotojai".

„Šis projektas bus finansuojamas europiniais pinigais, europinėmis lėšomis", - įrodinėjo ministras. Tačiau įtikino ne visus.

„D.Kreivys tikina, kad akumuliatoriai bus įsigyti už ES lėšas, tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad pirksime už savus arba skolintus pinigus, o juos atiduoti reikės. Ir ne tik įsigijimas, bet ir visa akumuliatorių priežiūra, visos išlaidos guls ant vartotojų pečių", - „Vakaro žinioms" paaiškino A.Skardžius.

Anot jo, prisidengiant nacionaliniu saugumu, švaistomi valstybės pinigai. Negana to, pirmiausia projektas pradedamas ir tik paskui prie jo derinami įstatymai.

„Praėjusioje kadencijoje energetikai bandė stumti šį projektą, bet nepavyko. Dabar Kreivys, turėdamas daugumą Seime, vėl buldozeriu stumia jį be jokios naudos ir kaštų analizės. Ir dar atgaline tvarka. Nes UAB EPSO-G yra pavaldi Energetikos ministerijai, jau pradėjo konkursus, atsirinko potencialius akumuliatorių pardavėjus, dabar telieka tik priderinti įstatymus. Ir tai ne pirmas kartas, kai įstatymai seka paskui projektus. Tas pats buvo ir su „Independence". AB „Klaipėdos nafta" jau buvo viską padariusi, beliko atgaline tvarka priimti viską įteisinantį Vyriausybės nutarimą. Ir po dviejų dienų buvo pasirašyta sutartis dėl SGD terminalo laivo nuomos", - baisėjosi A.Skardžius.