Seimas ketvirtadienį nusprendė nepritarti Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai – Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.
R. Žemaitaičio siūlymą palaikė 11 balsavusių parlamentarų, prieš buvo 62, o susilaikė 32 Seimo nariai.
Valdantieji liberalai jau anksčiau buvo pareiškę, kad neįtrauks Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo į pavasario sesijos darbotvarkę. Pasak jų, iki rudens sesijos pastaruoju metu dėl Stambulo konvencijos viešoje erdvėje kilusios audringos diskusijos galbūt aprims, o ir Seimo nariams bei visuomenei bus proga labiau įsiskaitys į dokumento tekstą.
Tačiau, R. Žemaitaičio teigimu, diskusijos Seimo salėje turėtų prasidėti dar pavasario Seimo sesijoje.
„Reikėtų visiems pasisakyti apie tai, kas ten yra, pasižiūrėti, kokie teisės aktai šiandien galioja ir kokius teisės aktus reikėtų keisti, kad šią Konvenciją būtų galima įgyvendinti“, – nuotoliniame Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Manau, kad balandžio – gegužės mėnesį galėtume padaryti pateikimą, galėtų būti diskusijos, ir visos visuomenės grupės išgirstų. Ir jei būtų Seimo valia nepritarti, tai tokiu atveju ir būtų nepritarimas ir daugiau jokiems politikams nebebūtų galimybių naudotis šia Konvencija, rengti mitingus ir taip kelti savo politinius dividendus“, – akcentavo jis.
Tačiau Laisvės frakcijos Seime atstovas Artūras Žukauskas posėdyje teigė, kad, kol nebus pateiktas tinkamas Stambulo konvencijos vertimas iš anglų kalbos, ratifikavimo klausimas negali būti keliamas.
„Kol nebus tinkamo vertimo, pasikonsultavus su mokslininkais, specialistais, tol tokios Konvencijos, mano galva ir mūsų frakcijos manymu, negalima teikti ratifikavimui“, – teigė su Laisvės partija į Seimą patekęs A. Žukauskas.
A. Žukauskas jau anksčiau kreipėsi į Seimo pirmininkę, siūlydamas, prieš teikiant parlamentui ratifikuoti Stambulo konvenciją, patobulinti jos vertimą.
Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia Konvencijos dokumente vartojama „socialinės lyties“ sąvoka. Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai gali pakenkti šeimos sampratai.