Lietuvos rašytojai nepritaria Seimui pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Viešame pareiškime, adresuotame šalies vadovams ir Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Daivai Vaišnienei, teigiama, jog tai būtų žalinga tautai ir valstybei.
Viešą pareiškimą pasirašė 45 Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Jame teigiama, jog lietuvių kalba yra tautos tapatumo ir išlikimo garantija, vienijanti pilietinę tautą, užtikrinanti valstybės vientisumą ir jos nedalomumą bei normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą.
Teigiama, jog savo teisinės galios neprarado Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 dienos nutarimas, kuriame konstatuota, kad, jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Pareiškime pabrėžiama, jog, įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių, be to, būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse. Tektų į lietuvių kalbos vartoseną įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų ir tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes.
"Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos - skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla", - sakoma rašytojų pareiškime.
Anot jų, įteisinus nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis.
