Rašysenos egzaminas tautai

Vakar Vyriausioji rinkimų komisija turėjo paskelbti verdiktą dėl referendumo, kuriuo būtų sprendžiama, ar galima Lietuvos žemę pardavinėti užsieniečiams. Tačiau komisija sprendimo paskelbimą atidėjo iki pirmadienio, nes rašysenos ekspertai nespėjo patikrinti visų jiems pateiktų bylų. Be to, VRK referendumo iniciatorius kaltina įrašų klastojimu. Vienas iš referendumo iniciatorių Julius Panka sako, kad tokie kaltinimai laužti iš piršto.

Kaltina klastojimu

Klausimą dėl referendumo vakar buvo numatyta svarstyti pačioje VRK posėdžio pabaigoje, 17 val. Tačiau vos tik prasidėjo VRK posėdis, pranešta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertai nespėjo peržiūrėti visų jiems pateiktų bylų. Rašysenos ekspertams iš viso buvo pateiktos 73 bylos, iš jų jie iki vakar pavakario įvertino tik pusę - t.y. 35.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pasiūlė komisijos nariams sprendimo paskelbimą atidėti iki pirmadienio. Preliminariais duomenimis, referendumo iniciatoriams pavyko patikslinti reikiamą piliečių parašų skaičių. Tačiau VRK referendumo iniciatorius kaltina įrašų klastojimu.

„Atvirai pasakius, mes šiandien susirinkome į posėdį patvirtinti, kad parašų skaičius yra pakankamas. Išankstinio patikrinimo rezultatai tą rodė. Bet prieš keletą dienų pradėjome tikrinti, ar tie patys piliečiai pasirašė parašų rinkimo lapuose ir tie patys - patikslinimo lapuose“, - sakė Z.Vaigauskas.

„Išeina, kad parašai buvo tikslinami nesikreipiant į žmones arba anksčiau buvo pasirašę ne tie žmonės. Abu atvejai, jei tokie yra, skamba labai negražiai. Mums, matyt, teks informuoti ir teisėsaugos institucijas, kad gali būti pagrindo galvoti, jog yra nustatyta pakankamai didelio masto dokumentų surašymas netinkamu būdu. Baudžiamajame kodekse tai yra įvardyta kaip klastotė“, - perspėjo jis.

VRK nesilaiko įstatymų

Vienas iš referendumo iniciatorių J.Panka sako, kad kaltinimai parašų klastojimu yra visiškai nepagrįsti. Anot jo, tai dar vienas VRK bandymas sutrukdyti referendumui.

„Kaltinimai klastojimu išlaužti iš piršto. Tai dar vienas komisijos žingsnis, kaip dar labiau vilkinti arba kaip padaryti, kad referendumas išvis būtų sustabdytas. VRK pati šiurkščiai pažeidė įstatymus. Dėl 4100 (patikslintų - red. past.) parašų jie turėjo priimti sprendimą vasario 5 dieną, nes Referendumo įstatymas jiems suteikia tik 15 dienų tikrinti įrašus. O dėl kito parašų skaičiaus - 2500 - jiems baigiasi laikas šiandien. Jie savo posėdį nukėlė į vasario 17 dieną. Vadinasi, šiurkščiai nusižengė įstatymui. Kažkodėl mums nebuvo leista nė minutės ilgiau rinkti parašų, nė minutės ilgiau juos tikslinti, motyvuojant, kad toks įstatymas. Pasirodo, kad dešimčiai VRK teisininkų tie patys įstatymai negalioja“, - piktinosi J.Panka.

Jis paaiškino, kodėl kai kurių pasirašiusiųjų rašysena parašų rinkimo lape ir tikslinimo lape galėjo nesutapti: „Vienas dalykas, kai žmogus pasirašo gatvėje skubėdamas, pučiant vėjui, lyjant, o visai kitas, kai jo prašoma pasirašyti labai ryškiai, labai aiškiai, spausdintinėmis raidėmis, kad tik niekas neprisikabintų, kad tik tas įrašas nesukeltų niekam abejonių. Gal dėl to kažkas įžvelgė nesutapimų. Tačiau aš esu įsitikinęs parašų tikslintojų, parašų rinkėjų sąžiningumu. Mes esame įsitikinę, kad radome būtent tuos žmones, kurie turėjo pasirašyti, ir būtent tie žmonės pasirašė. O jei Z.Vaigauskui kyla abejonių, tegul jis tikslinasi teisėsaugos institucijose. Juk kiekvienas toks dalykas tiriamas policijos, turi būti atliekami ikiteisminiai tyrimai. Neatmetu galimybės, kad tarp parašų tikrintojų galėjo pasitaikyti ir vienas kitas provokatorius, kuris tyčia taip darė“, - svarstė J.Panka.

Ar išmestų iš ES?

Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad referendumas dėl žemės pardavimo turi būti ir jam nederėtų kaišioti pagalių. Parlamentaras akcentavo, kad valstybės pagrindas yra tauta, todėl negalima ignoruoti jos valios: „Ypač kai šitiek daug žmonių pasirašė - 300 tūkst. Tai didelė masė. Referendumo neskelbimas būtų tų žmonių paniekinimas“.

Pasak K.Daukšio, net Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl referendumo konstitucingumo neturėtų užkirsti kelio jį surengti: „Konstituciją irgi priėmė Tauta. Žmonėms referendumas iš esmės vienintelė galimybė tiesiogiai savo valią tam tikru klausimu išreikšti. Jei žmonės nori pasakyti, reikia tą leisti. Čia nereikia ieškoti kažkokių teisinių vingrybių arba dar ko nors. Kai Lietuva prisiėmė vienus ar kitus įsipareigojimus, pripažinkime, žmonės nebuvo apie tai gerai informuoti. Jiems nebuvo išaiškina, kas bus. O kita vertus, aš tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė bent jau priims pakankamai daug saugiklių žemei pirkti, kad žmonės patys galėtų apsispręsti, ar tų saugiklių jiems pakanka, ar jie nori vienaip ar kitaip balsuoti“.

Referendumo priešininkai nepraleidžia progos klaidinti visuomenę, kad paskelbus referendumą bus sprendžiamas klausimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

K.Daukšys su tuo nesutinka. Jis akcentuoja, kad tai bus įpareigojimas mūsų valdžiai derėtis su ES dėl laikotarpio pratęsimo: „Niekas dėl to iš ES nelieps išstoti. Jeigu referendume žmonės pasisakys, kad žemės nereikia parduoti užsieniečiams, būsime priversti derėtis su ES, nes žmonių valia yra žmonių valia, kaip ten bebūtų. Tam politikai ir renkami, kad tautos valią vykdytų. Nieko nenutiks, jei pasiderėsime dėl termino atidėjimo. Aš išvis nesuprantu, kai sakoma, kad negalima derėtis. Taip sakoma net nepradėjus derybų. Nereikia apsimetinėti. Galbūt pradėję kelti tą klausimą, pagaliau atkreiptume dėmesį į tas problemas, kurios pas mus yra. Pavyzdžiui, kad išmokos mūsų ūkininkams ir kitų šalių ūkininkams yra nevienodos. Kad mes geriausiu atveju gauname tik pusę to, ką jie. Apie kokias lygias sąlygas mes galime kalbėti? Kitų šalių ūkininkai turi žymiai geresnes sąlygas žemę pirkti. Apie tai su ES ir reikia šnekėti“.