Referendumo pavogti nepavyko

Vakar posėdyje Vyriausioji rinkimų komisija surengė tikrų tikriausią absurdo teatrą: nors pati pripažino, kad parašų, reikalingų refendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizuoti, pakanka, išvadoms pritarti nesiryžo. Tam pasipriešino viena VRK narė, o septyni balsuojant susilaikė. Vis dėlto komisijai referendumo pavogti nepavyko. Po užsitęsusio posėdžio VRK nariai sukandę dantis pripažino, kad surinkta pakankamai parašų ir klausimas keliauja į Seimą.


Parašų užteko, bet ne noro

Dar prieš prasidedant posėdžiui prie VRK pastato susirinko kelių šimtų žmonių su plakatais, vėliavomis ir būgnais minia. Pastato saugoti atvyko policijos pajėgos.

VRK posėdyje pristatyta komisijos parengta išvada. Ją pristatęs VRK narys Rokas Stabingis pranešė, kad iš viso tinkamais yra pripažinta 300 061 piliečio parašas. Pakankamai, kad referendumas būtų skelbiamas. Tiesa, tokia išvada nepatiko kai kuriems VRK nariams, jie bandė rasti sprendimo projekte klaidų ir trūkumų, ginčijosi dėl įrašų vertinimo metodikos.

Komisijos narys Valdas Benkunskas apskritai pareiškė, kad visus parašus reikia perskaičiuoti iš naujo, nes įrašai buvo vertinami atsitiktine tvarka, o ne visi iš eilės.

Komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui pasiūlius balsuoti dėl išvados, 7 komisijos nariai susilaikė (Valdemaras Urbanas, V.Benkunskas, R.Stabingis, Ligita Klapavščiuk, Jonas Udris, Svetlana Misevičienė ir Justinas Žilinskas) ir 1 balsavo prieš - Socialdemokratų partijos deleguota Živilė Verbylaitė.

Z.Vaigauskas neslėpė pasipiktinimo dėl tokio savo kolegų sprendimo: „Iniciatyvinė grupė greičiausiai kreipsis į teismą, prašydama VRK priimti kokį nors sprendimą. Kolegos, nėra daugiau ką svarstyti. Jūs išvadoms nepritariate, motyvų, kodėl nepritariate, nepasakote. Jei esate absoliučiai prieš referendumą - atsiprašau... Tada teismas pasakys“.

Tokį VRK sprendimą žmonių minia sutiko skanduodama „Gėda! Gėda! Gėda!“

Be to, VRK posėdyje taip pat nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl parašų klastojimo. Tam pritarė 11 komisijos narių, prieš balsavo 2.

VRK pademonstravo subjektyvumą

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas, vienas iš referendumo iniciatorių Julius Panka buvo nustebintas, kad įrašus pati skaičiavusi, vertinusi ir patvirtinusi VRK negali pritarti savo išvadoms.

„Išeina, kad jie patys suskaičiavo, bet savo akimis netiki ir negali priimti sprendimo. Tai labai rimtas iššūkis Lietuvos demokratijai. Juk kalbama apie VRK, nuo kurios priklauso visi rinkimų rezultatai“, - sakė J.Panka.

„Tai politinė šizofrenija, kai žmogus pats surašo aktą ir pats netiki savo akimis. Kai jis atsisako tikėti ta tikrove, kurią pats sukūrė“, - apie VRK narių pasipriešinimą referendumui net surinkus reikiamą parašų skaičių kalbėjo J.Panka. Jis neatmeta, kad VRK nariai yra paveikti juos delegavusių partijų, nepritariančių referendumui.

Pritarimas - tik po pertraukos

Užsitęsus posėdžiui VRK padarė pusės valandos pertrauką, tada buvo vėl grįžta prie referendumo klausimo. Z.Vaigauskas pasiūlė balsuoti dėl sprendimo priėmimo, nustatant, kad parašų referendumui organizuoti pakanka. Už tai buvo 12 komisijos narių, 3 susilaikė - R.Stabingis, Ž.Verbylaitė ir V.Benkunskas.

„Referendumo klausimas keliauja į Seimą, posėdis baigtas“, - paskelbė Z.Vaigauskas. Žinią lauke lūkuriavusi žmonių minia sutiko ovacijomis, šūkiais, būgnų ritmais ir skanduotėmis „Tauta - tai mes“.

Referendumo paskelbimo tvarka

Referendumo paskelbimo datos klausimą Seimas turės pradėti svarstyti artimiausiame posėdyje, gavęs VRK išvadą. Tai turėtų būti kovo 10-oji, kai parlamentarai susirinks į pavasario sesiją. Referendumo data turi būti paskelbta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai Seimas pradėjo svarstyti referendumo datos paskelbimo klausimą.

Data turi būti skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo. Tai reiškia, kad anksčiausiai referendumas galėtų vykti gegužės 10 dieną, vėliausiai - liepos 10 dieną, jei Seimas mėnesį vilkintų referendumo datos paskelbimą.

Beje, Seimas nebeturi teisės nepaskelbti referendumo. Pagal įstatymus Seimo sudaryta ekspertų grupė gali padaryti išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumo teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos. Seimas šią išvadą turėtų paskelbti visuomenei, tačiau ji negalės būti pagrindas neskelbti referendumo.