Regina MUSNECKIENĖ: Karui reikia pinigų

Nusprendė stipriau apmokestinti verslininkų pelną. Dar metams pratęsia bankų solidarumo mokestį. Padidins akcizus alkoholiu ir tabakui.

Čia dar tiek to. Skaudės, bet nedidelei visuomenės daliai. Milijoninius pelnus gaunantys bankai padalins mažiau dividendų. Verslininkas dalį mokesčių nuslėps ir pasikompensuos praradimus. Eilinis lietuvis neišgers brendžio butelio per Jonines. Cigarečių surūkys keliais pakeliais mažiau.

Bet iš kepurės ištrauktas dar vienas siūlymas - didinti akcizus ir degalams. Pasiūlymas Seime įsiūlytas. Nuo jo skaudės visiems. Pirksime dar brangesnę duoną ir dešrą, gersime dar brangesnį pieną. Nes tas prekes iki prekybos centrų reikės atgabenti. O atgabenimas, pabrangus kurui, bus brangesnis. Prekes, aišku, brangins ir gamintojai. Nes ir jiems reikės atsivežti žaliavas. Verslas visas savo papildomas išlaidas sukraus ant vartotojo pečių. Ir dar su „palūkanomis".

Taigi, jau ir taip lietuvį smaugiančios didžiulės maisto ir kitų prekių kainos užverš kilpą taip, kad skaičiuosime kiekvieną kąsnį.

Keista ir visiškai neadekvati valstybės socialinė logika. Viena ranka duoda: šiek tiek pakelia atlyginimus ir pensijas, kita ranka laimina besočius verslininkus, kurie kelia kainas iki beprotybės. O visokie pakėlimai ir padidinimai atrodo verti tik žirnio visoje žmogaus išlaidų begalybėje.

Ta verslą laiminanti ranka dar rausiasi ir savo piliečių kišenėse bei banko sąskaitose. Konstatuoja, kad išaugo žmonių santaupos. Kad lietuviai jau leidžia sau pirkti ir ne pirmo būtinumo prekes. Gal per gerai gyvena? Reikia rasti būdą tuos paskutinius grašius atimti.

Svarsto, ar neapmokestinus būsto, ar iš varganų pensijų neatlupus pajamų mokesčio, ar nepanaikinus lengvatos šildymui ir neatėmus kitų lengvatų.

Sunkius ligonius, neturinčius laiko laukti metus, kol atliks tyrimus ir suteiks pagalbą, stumia į privačių medicinos įstaigų glėbį. Bevelytų privačioms mokykloms atiduoti ir visus vaikus. Nes iš privataus verslo atsiranda daugiau milijonierių. Kuo jų daugiau, tuo neva turtingesnė Lietuva. Tokia yra valdžios logika.

Bet ar ta logika logiška? Kuo daugiau milijonieriai nusiurbia lėšų iš mažas ar vidutines pajamas gaunančių žmonių, tuo tie žmonės tampa skurdesni. Sudėjus jų skurdą ir turtuolių milijonus - suma ne tokia ir džiuginanti.

Šveicarų bankai „Credit Suisse" paskelbė pasaulinę turto ataskaitą. Joje vertinama, kiek kurioje valstybėje turto turi vienas žmogus. Lietuviai pagal savo turimą turtą skurdžiausiųjų šešetuke. Vienam žmogui turto tenka tik už 66 tūkstančius ir 41 eurą. Dar mažiau turto nei Lietuvoje vienam gyventojui tenka Slovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.

Tuo tarpu turtingiausieji Europoje šveicarai už lietuvius turtingesni dešimt kartų, Liuksenburgo gyventojai - devynis kartus. Mus lenkia net latviai ir estai. Vienam latviui priskiriama turto už 92 671 eurą, estui - už 74 812 eurų.

Mus beveik aštuoniais kartais lenkia norvegai, pusseptinto karto islandai ir šešiais kartais danai. Beje, mokantys už maistą tiek pat, o kartais net pigiau nei lietuviai.

Taigi, valdžia, žadėjusi Lietuvą paversti brangia šalimi, pažadą įvykdė. Bet iš skurdo ir neturto neištraukė. Nors dažnai džiaugiasi, kad Lietuva niekuomet taip gerai negyveno kaip dabar.

Taip, kai kas tikrai niekuomet taip gerai negyveno kaip dabar. Bankininkai, Europos parlamento nariai, stambūs verslo magnatai, skraidantys privačiais lėktuvais...

Tačiau dauguma jaunų žmonių gyvena bankams įkeistuose butuose. Ir peni tuos bankus mokėdami iki nerealių iškeltas palūkanas. Dauguma senjorų negali sau leisti nusipirkti kokybiškesnio maisto ir geresnių vaistų. Brandūs darbingo amžiaus žmonės taip pat nesišvaisto pinigais, nes turi auginti, išleisti į mokslus vaikus, priimti atostogų anūkus.

O ar nesišvaisto valdžia, semdama iš biudžeto dirbančių žmonių suneštus pinigus? Šiemet mokesčiams dirbome beveik penkis mėnesius. Tik gegužės pabaigoje pradėjome dirbti sau. Iki tol uždirbtus pinigus visokiausių mokesčių pavidalu atidavėme valstybei.

Tačiau pagarbos nei mums, nei mūsų suneštiems pinigėliams nėra. Jeigu ko nors prireikia žmogui, vis šaukiama, kad pinigų biudžete trūksta. Trūksta išlaikyti mokyklas. Trūksta ligoninėms ir poliklinikoms! Trūksta net Santaros universitetinės ligoninės, kur bazuojasi geriausieji Lietuvos specialistai, gydytojų atlyginimams! Trūksta keliams ir vieškeliams!

O tuo tarpu neūkiškumo pavyzdžiai bado akis. Pavyzdžiui, Kelmės rajone, Pagryžuvio gyvenvietėje išlikęs 1859 metais pastatytas romantizmo stiliaus dvaras, priklausęs Romerių šeimai, vėliau Jėzuitų vienuoliams. 1951 metais čia įkurta tuberkuliozės sanatorija. Pastatas buvo prižiūrimas, atnaujinamas, patalpos pritaikomos naujiems reikalavimams. Valstybė skirdavo didžiules lėšas, nes pastatas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

Jau šio amžiaus pradžioje už 310 tūkstančių litų sanatorija pritaikyta priverstiniam tuberkulioze sergančių žmonių gydymui.

Tačiau netrukus vėl persigalvota. Pagryžuvyje nuspręsta įkurti Aukštelkės socialinės globos namų padalinį. Skirta dar per pusę milijono litų patalpas pritaikyti proto negalią turintiems žmonėms ir įrengti valgyklą su visa reikalinga įranga. Įrengti dviviečiai kambariai, apstatyti naujais baldais, nupirkti televizoriai įrengtos higienos patalpos netgi rūkymo kambariai.

Apgyvendinti 44 žmonės. Tačiau keletą metų pasidžiaugę gražia kaimo aplinka ir atnaujintomis patalpomis gyventojai iš Pagryžuvio buvo iškelti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė decentralizuoti globos įstaigas, kad jų gyventojai jaustųsi kaip namuose ir gyventų mažesnėmis grupėmis. Kelmėje nupirkti keli gyvenamieji namai ir vėl „pritaikyti" gyventi neįgaliems žmonėms. Kadangi Kelmėje nekilnojamasis turtas nėra pigus, namų pirkimui ir jų pritaikymui vėl išleista keli šimtai tūkstančių, tik jau ne litų, o eurų. Ministerijos atstovai 2017 -aisiais Kelmę laikė globos namų decentralizacijos pavyzdžiu. Tačiau pernai, nuo pertvarkos praėjus vos penkeriems metams, iš tos gerovės ir namų aplinkos globotinius vėl iškėlė į centralizuotus Aukštelkės ir Skaudvilės globos namus.

Kokia buvo tos pertvarkos prasmė neaišku. Gal tik pasišvaistyti valstybės pinigais?

Pagryžuvio dvaras parduotas aukcione už 178,5 tūkstančio eurų. Tačiau jo pirkėjas jau po kurio laiko paskelbė, jog tą patį dvarą parduoda už 400 tūkstančių eurų.

Gyvenamuosius namus Kelmėje, matyt, vėl parduos. Tik nežinia už kokias kainas. Juk turtas - valdiškas!

Tokių pavyzdžių, pasidairę po Lietuvos erdves, rastume ne vieną.

O kur dar pačių Seimorių ir ministrų išlaidumas?! Jų neaiškios komandiruotės, privilegijos, reikalingoms ir nereikalingoms išlaidoms skiriami pinigai. Kur nereikalingos biurokratinės įstaigos, kurių valdžios prikuria, kad lengvu darbeliu ir solidžiu atlyginimu aprūpintų savo bendrapartieičus ir gimines, kad sukurtų partijų šėryklas. Kur nuostoliai dėl valdžios neapgalvotų sprendimų, nuo kurių kenčia ir verslai, ir eiliniai šalies gyventojai?

Ar kada nors išsirinksime tikrus, patriotiškai nusiteikusius Seimo narius, ar turėsime ūkiškai šeimininkauti valstybėje gebančius ministrus, kurie sugebės biudžetą sudėlioti taip, kad pinigų užtektų viskam, kad nereikėtų skolintis miljardų ir smaugti savų piliečių. Ar kada nors mus valdys tokie, kurie patys gebės ir norės gyventi pagal galimybes kaip ir dauguma šalies piliečių?