1 nuotr.Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija Lietuvoje akivaizdi, retai apgyventa jau beveik pusė Lietuvos, o prielaidų šiai padėčiai kisti nėra, rodo Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenys. Statistiškai viename kvadratiniame kilometre teliko 2-5 gyventojai.
Pirmą kartą bendradarbiaujant centro mokslininkams ir „DNB Būstas“ specialistams analizuota gyventojų skaičiaus kitimo įtaka regionų nekilnojamojo turto rinkai.
Retai apgyventų savivaldybių 2001 metais būta 7, 2011-aisiais jų buvo jau 17, o 2016-aisiais - 22. Retai apgyventa teritorija laikoma tokia, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis nei 12,5 žmogaus kvadratiniame kilometre. 2016 metų duomenimis, tokia teritorija jau užėmė 45 proc. Lietuvos ploto. Rečiausiai apgyventa savivaldybė - Švenčionių - joje kaimo gyventojų tankumas vos viršija 5 žmones kvadratiniam kilometrui (kv. km). Gyventojų mažėja visose savivaldybėse, išimtimi tapo tik 3 miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - rajonų savivaldybės.
Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas teigia, kad situacija bauginanti.
„Retai apgyventos teritorijos tampa iššūkiu valstybei, formuojasi demografinės dykros. Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių - menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos. Būtent pastarasis faktorius situaciją Lietuvoje nudažo itin dramatiškomis spalvomis, nes likusios priežastys būdingos daugeliui Europos šalių. Migracija į miestus yra natūralus ir vargu ar sustabdomas procesas“, - teigė V.Daugirdas.
Pasak jo, apčiuopiamų prielaidų tendencijų pokyčiui nėra, per 15-20 metų retai apgyventos taps beveik visos Lietuvos kaimiškos teritorijos.
„Emigracija iškirpo didelę dalį potencialiai reproduktyvių gyventojų. Demografiniai rodikliai retai apgyvendintose teritorijose yra labai prasti. Itin mažas gimstamumas - nuo šalies vidurkio skiriasi tris kartus. Mirtingumas didelis, didesnis nei šalies vidurkis. Galima sakyti, vyksta išmirimas“, - konstatavo vyresnysis mokslo darbuotojas.
V.Daugirdas teigė, kad ilgainiui retai apgyventos teritorijos gali tapti turtu - tiesiog reikia skatinti gerai apgalvotus pokyčius teritorijų vystymo strategijoje. Dalyje teritorijų reikia plėtoti rekreacines ir turizmo zonas, o gyvenvietes plėtoti židinio principu - tik ten, kur reikia. Pasak jo, dauguma gyventojų sako, kad jiems patinka gyventi savo krašte, o emigruoti norėtų vos keliolika procentų, tad V.Daugirdas turi vilties, kad retai apgyventų teritorijų laukia graži ateitis, bet ji ateisianti negreitai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
