RESPUBLIKA LAIMĖJO!

„Ar šiandien buvo ne premjero metinis pranešimas? Ne? Per radiją sakė, kad bus prezidento, bet aš perskaičiau prieš išskrisdama tekstą - viskas lyg iš Ministrų pirmininkų darbotvarkės. Turbūt radijas suklydo... Šiaip tai, pradėkime vadinti daiktus tikraisiais vardais. Tomkaus „Respublika" laimėjo prezidento rinkimus. Ir Jansono tekstai, kuriuos perskaito Gitanas Nausėda, nuo „Respublikos" ar Žemaitaičio, Janutienės skiriasi tik žodynu, bet ne turiniu. Turinys tas pats", - taip antradienį feisbuke pasireiškė europarlamentarė R.Juknevičienė.

Beje, šįkart viena iš konservatorių lyderių yra iš dalies teisi. Prezidentas tikrai valdančiuosius kritikavo už tas problemas, kurias kelia „Respublikos" leidiniai. Tiesa, nevengė ir pasireklamuoti - gyrė, kiek esą daug padaryta tose srityse, už kurias yra ir pats atsakingas, arba kuriose rodė savo iniciatyvą.

„Niekada Lietuvoje nebuvo sukuriama tiek materialinės gerovės. Niekada modernios Lietuvos valstybės balsas taip garsiai neskambėjo tarptautinėje erdvėje. Niekada mūsų šalis neturėjo tiek konkrečių saugumo garantijų, patvirtintų ne tik Briuselyje, Vašingtone, Madride, bet ir Vilniuje. Ir niekada mes nebuvome tokie solidarūs kaip pastaraisiais metais, kai mūsų pagalbos prireikė Ukrainai", - teigė G.Nausėda, tiesa, neįvardindamas, kad akcentavo būtent tas sritis, su kuriomis pats yra susijęs.

Aišku, tradiciškai nepamiršo ir savo „arkliuko" - gerovės valstybės.

„Gerovės valstybės kūrimas nėra kažkokia neaiški, miglota abstrakcija. Gerovės valstybė prasideda ten, kur dedamos pastangos mažinti atskirtį. Kur valstybė kryptingai siekia pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės nariais - ir pati dėl to stiprėja. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad gerovės valstybės siekiai vis dažniau atsispindi šalies politinėje darbotvarkėje. Daugėja supratimo, kad daugeliu atvejų tereikia kelių papildomų žingsnių. Daugiau politinės valios. Mažiau nekonstruktyvaus užsispyrimo ir užkulisinių žaidimų.

Tikiu, kad atskirties mažinimas ilgainiui taps esminiu siekiu daugumoje viešojo gyvenimo sričių. Mums jau pavyko sumažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų nuo 7 iki 6 kartų. Artimiausioje ateityje turime dar labiau priartėti prie ES vidurkio - 5 kartų", - vardino G.Nausėda, nepamiršdamas paminėti ir savo džiaugsmo, kad, „Seimui šiais metais priėmus mano inicijuotus Farmacijos įstatymo pakeitimus, labiau prieinamas taps labai retų ligų gydymas".

Tačiau netiesiogiai pasigyręs jis tiesiog užpylė kritika valdančiuosius.

„Negalime visą dėmesį telkti į gaisrų gesinimą, ignoruodami pamatines jų priežastis. Nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą. Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai. Anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai. Anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės. Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos", - vardino G.Nausėda.

Pasak jo, mums reikia valstybės, kuri solidariai kurtų ir dalintųsi gerove, o ne ją selektyviai kreipti keliems išrinktiesiems.

„Tada nereikės stebėtis, kad iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Nereikės stebėtis, kad rinkėjai balsuoja ne taip. Palaiko ne tuos", - šįkart akivaizdžiai konservatoriams įgėlė prezidentas, primindamas ir nevykdomą vieną svarbiausių Vyriausybės pažadų: „rimta problema išlieka dideli skirtumai tarp regionų".

Valdantiesiems turėjo nepatikti ir šalies vadovo raginimas padėti tradicinėms šeimoms: „Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe. Pastarųjų krizių akivaizdoje jau išmokome, kad geriau padėti nei nepadėti. Jei nuoširdžiai sakome, kad mums reikia daugiau jaunų Lietuvos piliečių, turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės".