1 nuotr.Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė sako, kad šiomis pataisomis šalies vadovė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą, siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas.
"Šiandien Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos penkerių metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams. Taip pat nustatoma, kad tas pats žmogus negalės eiti vienos įmonės vadovo pareigų ilgiau negu dvi kadencijas iš eilės", - žurnalistams trečiadienį sakė L. Antanavičienė.
Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausiu neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo "Lietuvos geležinkeliai", atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai.
"Todėl Prezidentė siūlo įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas privalo keistis - žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo. Europos Tarybos ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje yra būtina, nes užkerta kelią dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai", - nurodė Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais L. Antanavičienė.
Prezidentūros duomenimis, šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės - 233, tačiau daugelio jų vadovai metų metus nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie - ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.
Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse - "Automagistralės" bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo "Registrų centrui" vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. - tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.
Užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, Valstybinės projektų ir sąmatų ekspertizės vadovas nesikeitė jau 25 metus, Informacinės verslo paslaugų įmonės - 21 metus, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo - 19 metų.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų jau nuo liepos 1 d.
Prezidentė artimiausiu metu ketina inicijuoti vadovų ribotų kadencijų nustatymą ir kitose viešojo sektoriaus srityse.
Prezidentūra palaikytų siūlymą sujungti urėdijas
Prezidentūra palaikytų siūlymą mažinti šalyje veikiančių urėdijų skaičių. Šiuo metu Miškų įstatymas numato fiksuotą Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičių - 42 urėdijas.
Kaip jau buvo skelbta, Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas. Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prezidentūra pažymi, kad daugiausia su postais "suaugusių" direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse, todėl palaikytų siūlymą sujungti urėdijas - tai jau yra padariusios tiek kaimyninės, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės.
"Be abejo, urėdijos turi būti sujungtos ne tik dėl neefektyvaus valdymo, kai turi 42 urėdijas Lietuvoje, bet kas akivaizdžiai gali būti iliustruota ir skaičiais lyginant su kitomis šalimis, nes ir mūsų kaimynės yra šitą klausimą išsisprendusios, kaip ir visos pagrindinės Europos Sąjungos šalys. Deja, pas mus šitas klausimas tebėra neišspręstas", - žurnalistams trečiadienį sakė Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.
Be to, urėdijų tinklų optimizavimą pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios visateise nare siekia tapti Lietuva.
"Stojimo į šią organizaciją procese neišspręstas urėdijų klausimas yra vienas didžiausių trukdžių stojimo kelyje. Aiškiai pasakyta, kad mes šį sektorių turime sutvarkyti, o sutvarkymas reiškia, kad urėdijų skaičius turi būti sumažintas, jos turi dirbti efektyviai, skaidriai ir nešti valstybei naudą", -kalbėjo L. Antanavičienė.
Pagal Valstybinių miškų valdymo efektyvumo ES šalyse rodiklius, Lenkijai tenka 3,5 darbuotojo 1000 ha, Lietuvoje -3,8, Latvijoje - 0,7, Estijoje - 0,6, Austrijoje - 2,1, Čekijoje - 2,6, Suomijoje - 0,3, Švedijoje - 0,2.
Prezidentūros duomenimis, tam tikrų šalies urėdijų urėdai joms vadovauja jau kelis dešimtmečius, pavyzdžiui, Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis urėdijai vadovauja nuo 1987-ųjų, Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskis - nuo 1990 metų, Prienų miškų urėdas Robertas Judickas - nuo 1988-ųjų, Radviliškio miškų urėdas Juozas Eismontas - nuo 1990 m. 31-erius metus Šiaulių miškų urėdijai vadovauja Stasys Pališkis, o Telšių miškų urėdijai 29-erius metus Bronislavas Banys. Toliau rikiuojasi Biržų, Joniškio, Kuršėnų, Nemenčinės miškų, Raseinių, Zarasų, Kupiškio, Valkininkų, Švenčionėlių, Trakų urėdai, urėdijoms vadovaujantys daugiau nei dešimtmetį.
Siūlymas įstatymu nereglamentuoti urėdijų skaičiaus buvo pasirodęs dar pernai balandį buvusios kadencijos Seime. Tokią Miškų įstatymo pataisą įregistravę liberalai teigė, kad tai leistų lanksčiau Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį.
2015 metais Prezidentė vetavo Miškų įstatymo pataisas, kuriuose buvo numatyta prievolė išsaugoti 42 miškų urėdijas. Toks sprendimas tuomet motyvuotas tuo, jog tai prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei perėjimui prie efektyvaus ir centralizuoto miškų valdymo.
Lietuva turi per 2 milijonus hektarų miško. Valstybės kontrolės bei EBPO ekspertų pateikiamos Lietuvos valdomų įmonių veiklos efektyvinimo rekomendacijose pabrėžiama, kad tikslinga siekti geresnio urėdijų valdymo, geresnių finansinių urėdijų veiklos rezultatų bei reformuoti visą sistemą optimizuojant valdymo išlaidas. EBPO atstovai pastebi, kad Latvijoje, Estijoje, Suomijoje valstybinius miškus prižiūri ir administruoja viena valstybės valdoma įmonė.
