R.Karbauskis siūlo įteisinti ir embrionų donorystę

Tokį pasiūlymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms įregistravęs politikas sako, kad galimi atvejai, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) yra nevaisingi ir dėl to jų apvaisinimui yra reikalinga embriono donorystė, kuri Lietuvoje iki šiol yra negalima.

„Ji draudžiama ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Embriono donorystės įteisinimas padėtų spręsti šių nevaisingų žmonių problemas. Uždraudus sunaikinti žmogaus embrioną, lytinių ląstelių banke bus kaupiami bei saugomi ir tie embrionai, kurių sutuoktiniai (sugyventiniai) yra atsisakę, nes daugiau neplanuoja pagalbinio apvaisinimo procedūrų ar dėl kitų priežasčių. Būtų tikslinga šiuos embrionus leisti panaudoti kitų nevaisingų asmenų pagalbiniam apvaisinimui (embriono donorystei), taip pradėtai žmogaus gyvybei - embrionui - suteikiant galimybę toliau vystytis ir gimti", - savo pasiūlymą komentuoja R. Karbauskis.

Jo nuomone, įstatymu būtų tikslinga nustatyti protingą terminą, kuriam suėjus sutuoktiniai (sugyventiniai) įgytų teisę atsisakyti embrionų, taip juos atiduodant donorystei.

„Manytina, kad mažiausiai dveji metai nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios yra pakankamas laiko tarpas sutuoktiniams (sugyventiniams) apsispręsti panaudoti saugomus embrionus arba ne. Antra vertus, tokio minimalaus apsisprendimo laiko nustatymas užtikrintų, kad nebūtų apsimestinių sandorių perleidžiant embrionus donorystei iš karto po to, kai jie yra sukuriami pagalbinio apvaisinimo metu", - sako pasiūlymo autorius R. Karbauskis.

Pagal jo siūlomą projektą, embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti įstatyme.

Į įstatymą R. Karbauskis taip pat siūlo įrašyti, kad „embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dviems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras."

Kaip ELTA jau skelbė, LVŽS lyderis Seimo narys R. Karbauskis yra įregistravęs ir kitus pasiūlymus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Parlamentaras siūlo įteisinti draudimą naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.

R. Karbauskis įstatyme siūlo numatyti, kad "valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą".

Siūloma, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke.

Gruodžio 6 d. Seimas pradėjo nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo taisymo procedūrą. Parlamentarai pritarė šio įstatymo pataisoms, kuriomis apribojamas sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičius (ne daugiau kaip trys embrionai). Už šį Seimo nario Povilo Urbšio pateiktą projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, 22 buvo prieš, 20 parlamentarų susilaikė.

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė Eltai sakė, kad greičiausia pavasario Seimo sesijoje parlamentarai apsispręs dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų. Pasak jos, atsižvelgiant į Seimo narių prašymą, planuojama atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą.

Seimo valdyba, vadovaudamasi Seimo statutu, pritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomiems ekspertams, kurie vertins Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir Seimo narių pasiūlymus dėl šio projekto.

R. Baškienės teigimu, Seimo valdyba perdavė Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka ir rekomendavo vykdant viešąjį pirkimą kviesti jame dalyvauti mokslo ir studijų institucijas, vykdančias mokslinius tyrimus.


R.Karbauskis apie Laisvės premiją: pritariame 2 kandidatūroms

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis pritaria siūlymui 2015 metų Laisvės premiją skirti prof. Vytautui Landsbergiui, o 2016 metų - Prezidentui Valdui Adamkui.

"Mes pritariame abiejų kandidatūrų kandidatūroms", - žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad 2017 m. bus įteiktos dvi Laisvės premijos. "Nesusipratimų nebus", - įsitikinęs politikas.

Laisvės premijų komisija siūlo 2016 metų Laisvės premiją skirti kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui, 2015 metų Laisvės premiją - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui.

Jeigu Seimas pritartų, 2017 metais sausio 13-ąją būtų įteiktos dvi Laisvės premijos.

Apdovanotųjų 2015 metų Laisvės premija nebuvo, nes pernai Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, primena ELTA.


R.Karbauskis apie Lenkiją: tai nesusipratimas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis nesusipratimu vadina Lenkijos Seimo planuotą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo lietuvišką nacionalizmą buvo siekiama prilyginti totalitarinei ideologijai.

"Manau, kad tai buvo kažkokia individuali iniciatyva, kažkokios grupės iniciatyva, nes, kiek suprantu, ir Lenkijos, ir Lietuvos Seimai yra suinteresuoti gerinti santykius. Kiek turiu informacijos, tai yra tiesiog nesusipratimas", - ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, abiejų šalių parlamentai yra suinteresuoti santykius gerinti. "Tikrai suprantu, kad jie turės vidines diskusijas. Kiek suprantu situaciją, abiejų šalių Seimai yra suinteresuoti santykius gerinti ir jokiu būdu jokiais veiksmais jų nebloginti", - akcentavo R. Karbauskis.

Įstatymo projekto svarstymas ketvirtadienį buvo išbrauktas iš Lenkijos Seimo darbotvarkės. Jeigu tokia pataisa būtų priiminėjama, R. Karbauskio nuomone, matyt, tokiu atveju Lietuva turėtų išsikviesti savo ambasadorių konsultacijoms.

Lenkijos Seime turėjęs būti svarstomas teisės aktas atkeliavo iš Senato, jame siūloma drausti propaguoti komunistinę ir totalitarinę santvarką propaguojančius simbolius viešose erdvėse. Dokumento projekte taip pat detalizuojama, kad totalitariniams režimams yra prilyginamas fašizmas, vokiškasis nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas.