1 nuotr.Šiandien Seime, 15:15 - 15:30 valandą, bus svarstomas konservatoriaus Kazio Starkevičiaus pateiktas projektas dėl Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo.
Pirminis, lyginamasis variantas, buvo pateiktas dar šių metų liepos 13 dieną. Vėliau buvo gautos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Teisės departamento išvados.
TS-LKD nario Kazio Starkevičiaus pataisa yra siekiama, kad jeigu darbuotojas, sava iniciatyva, norėtų pakeisti darbo vietą, kurioje dėl karantino negali dirbti savo darbo, netektų teisės į išeitines kompensacijas.
„Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, nėra prastova dėl karantino paskelbimo. Tad darbuotojui, kai prastova paskelbta dėl Vyriausybės įvesto karantino, neturėtų būti suteikiama teisė papildomai gauti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką", - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu Darbo kodekse nėra numatyta išimtis nemokėti išeitinės išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino.
Respublika.lt paklausė profesinių sąjungų nuomonės šiuo klausimu.
Prekybos centrų darbuotojų lygos pirmininkas Edgaras Marcinkus teigė, kad: Anksčiau buvo aksioma, kad jei Vyriausybė skelbia karantiną, tai ji ir prisideda prie iškilusių ekonominių problemų sprendimų (pavedimai už prastovas, turintiems IV (individualią veiklą) ir t.t.). Tai manau, kad tuose rėžiuose šitas reikalas ir turėtų išlikt. Bet čia detalės. Bet kuriuo atveju manome, kad visi tokie sprendimai, bandantys nurašyti kaštus ant paprastų žmonių pečių, turėtų būti atmetami.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė: Šis klausimas jau buvo keltas anksčiau, Trišalėje komisijoje, ir profsąjungos atmetė šį darbdavių siūlyma. Aš nesuprantu šios pataisos tikslo ir aktualumo, nes karantinai kaip ir turi baigtis dėl masinės vakcinacijos, tad, manome, kad šis klausimas pavėluotas.
Reikia nepamiršti, kad egzistuoja dar ir garantinis fondas iš kurio būna mokami pinigai išeitinėms kompensacijoms už darbuotojo išdirbtą laiką. O taip pat egzistuoja įvairios valstybės mokamos kompensacijos ir subsidijos verslui karantinų laikotarpiu. Aišku, reikia nepamiršti, jog egzistuoja tam tikrų verslininkų kurie svajoja išvis nemokėti išeitinių kompensacijų darbuotojams, tad neramu, kad kažkuriuo momentu, gali ne tik karantino metu nunykti išmokamos kompensacijos darbuotojams.
Neigiamą požiūrį į konservatorių Seimo nario iniciatyvą, savo socialiniuose tinkluose, išreiškė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija - LPSK:
Tad kyla keli svarbūs klausimai: Ar bandoma potencialius nuostolius nurašyti ant samdomų darbuotojų? Ar ruošiamasi dar vienam karantinui?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:
Prastovos dėl karantino (ekstremalios situacijos) skelbiamos ne darbuotojų valia. Mums neaišku, kodėl darbuotojai turi dar kartą nukentėti? Juk darbdaviai turėjo galimybę prastovose esantiems darbuojamas mokėti visą atlyginimą ir taip išlaikyti darbuotojus, tačiau pasirinko mokėti tik minimalią mėnesio algą, tiek kiek kompensavo vyriausybė. Tai ar galima dabar darbuotojus kaltinti piktnaudžiavimu, kad jie ieško ir susiranda kitą darbą? Juk reikia išlaikyti šeimas, atidavinėti paskolas ir pan.
Nepalaikėme tokios darbdavių iniciatyvos dar pavasarį Trišalėje taryboje, tačiau Seimo narys Kazys Starkevičius vis tiek teikia įstatymo projektą. Apskritai prasidėjus pandemijai pasipylė darbdavių siūlymai visaip varžyti darbuotojų teises, buvo net siekiama apskritai skelbti moratoriumą Darbo kodeksui. Mes - prieš bet kokį darbuotojų darbo sąlygų bloginimą, jie ir taip darbo santykiuose yra silpnoji pusė.
