R.Vaikšnoras akcentuoja būtinybę trauktis iš Otavos konvencijos: turime neapriboti savęs

„Otavos konvencija sukėlė šiek tiek šurmulio, bet karinis patarimas buvo labai paprastas, logiškas. (...) Paprasčiausiai iš praktinės pusės – tai atrištų man, kaip vadui, rankas daryti tai, ką aš privalau. Nes jeigu staiga mums tektų kariauti, tai mums būtų egzistencinė grėsmė, tautos išlikimo grėsmė“, – sakė R. Vaikšnoras.

„Ko aš nenorėčiau – kad tie vadai, kurie yra ant žemės, panaudotų tas „kvailas minas“ arba tuos sprogstamuosius užtaisus (...) kad jų nepradėtų teisti, nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Kad jis gindamas savo šalį jaustųsi tvirtas, kad jo valstybė juo rūpinasi ir jį apsaugos“, – akcentavo jis.

R. Vaikšnoras atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl Otavos konvencijos Lietuvos kariuomenėje nėra galimybės apmokyti karius pasigaminti improvizuotus sprogmenis.

„Iš principo dabar net negalėtume mokinti karių, kaip pasigaminti improvizuotą sprogmenį dėl to, kad Otavos konvencija draudžia tai. Netgi (negalime – ELTA) mokyti kariūnų, puskarininkių ir t. t., nes negalime turėti sandėlių minų“, – akcentavo kariuomenės vadas.

„Todėl mano toks supratimas – (reikia – ELTA) turėti galimybę, neapriboti savęs, jeigu to reikėtų“, – sakė R. Vaikšnoras.

Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi VGT sausio mėnesį nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo.

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.