2 nuotr.Iki tol stabu buvo Algirdas Brazauskas, nuo kurio stoto ir proto leipo ne tik bufetininkė Kristina. Mat tais laikais Lietuvoje pusiau moteriškų vyrų dar nebuvo, todėl silpnosios lyties atstovėms tekdavo tenkintis įprastais vyriškais stotais ir kotais.
Sąjūdžio jaunimas, kuris dažnai rinkdavosi pas Tomkų Justiniškėse, nuolat laužė galvas, kaip užgožti populiarųjį LKP CK sekretorių, kol galiausiai priėjo išvadą: "Geriausia stabą užmušti yra su kitu stabu!"
Kas vėliau ir buvo padaryta.
1988 m. lapkričio 25 d. per puspilnį LPS tarybos susirinkimą, nesant daugeliui Tautos šviesuolių, buvo pagimdytas naujas stabas Lietuvai, Vytautas Landsbergis, nuo kurio šiandien visi žmonės alpsta. Tik vieni iš meilės, o kiti iš baimės.
Bet kai kas Lietuvoje Landsbergio pavardės net negali girdėti. Tai tie, kurie savo širdyse tebejaučia dėkingumą Lietuvos Didžiavyriams ar net tikriems didvyriams, kurie padėjo savo galvas už Lietuvą. Priminsime tik keletą iš jų: nušautas „Respublikos" žurnalistas Vitas Lingys, kovojęs su mafija, kurios egzistavimą neigė konservatorių seimas; susprogdintas VSD kapitonas ir savanoris Juras Abromavičius, tyrinėjęs Bražuolės tilto susprogdinimą bei konservatorių inspiruotą Pakaunės maištą; nušautas prokuroras Gintautas Sereika, tyręs policijos sąsajas su „Tulpinių" gauja; „Mažeikių naftos" vadovas Gediminas Kiesus, nenorėjęs padovanoti amerikiečiams aferistams gamyklos, nužudytas kartu su vairuotoju ir sūnumi, o jų nupjautos galvos iki šiol nerastos; VSD pulkininkas ir valdybos viršininkas Vytautas Pociūnas, išmestas pro langą, kai surinko faktus apie grobstomas Baltarusijai skirtas lėšas...
Tai tik keletas įvykdytų politinių žmogžudysčių, nekalbant apie kandidatą į prezidentus Stasį Lozoraitį, amžiną opozicionierių Julių Veselką, didžiausią „Independence" aferos priešininką ekspremjerą Bronislovą Lubį bei daugelį kitų, kurie mirė labai paslaptingomis (o gal užslaptintomis) aplinkybėmis.
Lietuva, nepamiršk!
RESPUBLIKOS vadovybė
Redakcijos trigrašis: Šiais dezinformacijos ir melo laikais Vito Tomkaus paskelbti atsiminimai (vietomis nenaudingi ir jam pačiam) tik įrodo, kad "Taranas" sąžiningai stengiasi atstatyti istorinį teisingumą, nes V.Landsbergio subinlaižiai ir pseudoistorikai nusirito iki tokio lygio, kad Sąjūdžio internetinė svetainė jau skelbia, kad JIS yra vienintelis Sąjūdžio įkūrėjas. Gi tikrieji steigėjai sąmoningai nutylimi arba visaip šmeižiami. (Net po mirties!) Kuo daugiau bus tokių drąsių prisiminimų - tuo mažiau Lietuvoje liks mankurtų ir chunveibinų, kurių tikslas bet kokiom priemonėm sunaikinti visus autoritetus ir šviesuolius: pradedant Romualdu Ozolu ir baigiant Just.Marcinkevičiumi. Raštais, fotografijomis ir video įrašais užfiksuotos istorinės akimirkos - garantas, kad mažiau bus iškraipoma Lietuvos Istorija ainiams.
