1 nuotr.Nepaisant skirtingų nuomonių koalicijos gretose, „aušriečiai“ siūlys pratęsti banko solidarumo mokestį iki 2028 m.
Įstatymo projektu savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Kol kas pastarosios pataisos nėra registruotos.
Pernai Seimas pratęsė bankų solidarumo mokestį 2025-iems metams, tačiau „aušriečiai“ mano, kad mokestinė prievolė turėtų galioti iki 2028 m. imtinai.
„Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją bei Lietuvai kylančias grėsmės, dėl ko didėja poreikis didinti gynybos lėšas, manome, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, centrinių kredito unijų finansinės grupės, taip pat turėtų solidariai prisidėti stiprinant krašto gynybą. Taip apsaugodami ne tik Lietuvos, tačiau ir savo investicijas bei turtą“, – socialiniame tinkle rašė R. Žemaitaitis.
„Laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas leis gautomis lėšomis sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – pabrėžė politikas.
Apie svarstymus pratęsti bankų solidarumo mokestį R. Žemaitaitis yra užsiminęs ir anksčiau, tačiau sulaukė kritiško premjero Gintauto Palucko požiūrio. Anot Vyriausybės vadovo, toks mokestinės prievolės pratęsimas nebūtų tikslingas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas neatmeta, jog paramos mokesčio pratęsimui reikės ieškoti Seimo opozicijoje.
„Opozicijoje ieškosime balsų, „valstiečiai“ irgi pritaria šiam siūlymui. Matyt, pažiūrėsime, kuriems politikams yra labai svarbu valstybės saugumas. Matydami tokią bankų savivalę, kokia ji yra dabar, manau, politikai turėtų imtis ryžtingų sprendimų“, – Eltai teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą, vėliau jį pratęsė ir 2025 m.
Laikinojo solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai reikšmingai išaugusių bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos.
Dėl didžiulio ir neįprasto tokiu atveju likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Finansų ministerijos duomenimis, už 2023 m. bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 metus finansų įstaigos perves panašią sumą. O pratęsus laikinojo solidarumo įnašo mokėjimą 2025 metams ir taikant 2019–2022 m. lyginamąjį laikotarpį laikinojo solidarumo įnašo bazei apskaičiuoti – dar 60 mln. eurų.
Surinktos lėšos iš solidarumo mokesčio naudojamos gynybos reikmėms.
