Naujausi daugiamandatės apygardos rezultatai: lyderiaujančią poziciją išlaiko socialdemokratai

Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus visose 1947-iose apylinkėse, socialdemokratai daugiamandatėje apygardoje surinko 19,36 proc. balsų ir užsitikrino 18 mandatų iš 70-ies.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsavo 17,96 proc. rinkėjų, tai jiems garantavo 17 vietų parlamente.

Trečią vietą užima pirmąkart rinkimuose dalyvavusi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Ji gavo beveik 15 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 14 vietų Seime.

Taip pat pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 9,24 proc. balsų, tai garantuoja aštuonias vietas parlamente.

Liberalų sąjūdis su 7,70 proc. balsų turi septynis mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,02 proc. – šešis.

Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero, už ją balsavo 4,50 proc. rinkėjų.

Galutinis mandatų pasiskirstymas paaiškės po dviejų savaičių, spalio 27 dieną, įvykus antrajam Seimo rinkimų turui didžiojoje dalyje vienmandačių apygardų.

LSDP ir „Vardan Lietuvos“ formuos valdančiąją daugumą

„Vardan Lietuvos“ lyderiui atvykus į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) štabą, politinių partijų lyderiai Saulius Skvernelis ir Vilija Blinkevičiūtė sutarė formuoti bendrą valdančiąją daugumą.

„Sutarėme kartu su „Vardan Lietuvos“ partija, kuri labai sėkmingai pasirodė rinkimuose, formuoti valdančiąją daugumą – dirbti kartu taip, kad turėtume gerus rezultatus“, – po pokalbio su S. Skverneliu žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

„Tikiuosi, kad tas pokytis įvyks ir tie pranašiški žodžiai, kuriuos pasakė Ingrida Šimonytė – jeigu nepatinka, po ketverių metų galėsite išsirinkti kitus – panašu, kad žmonės būtent taip ir padarė“, – savo ruožtu pasakė S. Skvernelis.

Politikai sutartinai kartojo – apie būsimus postus sekmadienio naktį nekalbėjo.

„Mes karūnų taip nesidedame iš karto“, – ne kartą rinkiminės kampanijos metu išsakytą frazę vėl pakartojo V. Blinkevičiūtė.

Ar formuos koaliciją su „Nemuno aušra“?

Rinkimų naktį S. Skvernelis žurnalistams pripažino – jis neatmeta galimybės dirbti koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“. LSDP lyderiai iki šiol teigė, kad tokios galimybės nemato.

V. Blinkevičiūtė nesutiko, kad LSDP ir „Vardan Lietuvos“ pozicijos dėl „Nemuno aušros“ – nesutampa.

„Pozicijos mūsų visą laiką sutampa – mes ieškosime geriausio sprendimo, kuris bus reikalingas Lietuvos žmonėms. Palaukime pabaigos visų rinkimų, antrojo turo ir tada matysime, su kuo darome koalicijas“, – sakė politikė.

„Mes viską apsitarėme, lauksime galutinių šiandienos rezultatų, matysime, kas yra kiti galimi koalicijos partneriai, kurie peržengs 5 proc. kartelę. Ir tada labai pasitarsime“, – tikino ji.

Visgi, perklausta, ar „Nemuno aušrai“ peržengus šią kartelę, LSDP derėsis su R. Žemaitaičiu, V. Blinkevičiūtė į klausimą neatsakė.

„Jau yra beveik 12? Jau dabar nieko nebekomentuosiu“, – klausimo išvengė politikė.

G. Paluckas: tikimės laimėti bent trečdalį vienmandačių

Antruoju numeriu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąraše esantis Gintautas Paluckas mano, kad jo atstovaujama partija laimės Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, antri liks konservatoriai, o vienmandačių apygardų socialdemokratai tikisi laimėti bent trečdalį.

„Manau, kad laimėti rinkimus, jeigu mes norime sudėję abu turus, turime rinkti mažiausiai trečdalį (vienmandačių – ELTA). (...) 20 ar 23, tai čia jau su paklaida – jeigu atmetam didžiuosius miestus, kurių mes paprastai neįkandam, gal čia bus kažkokia sėkmės istorija šį kartą, duok Dieve, vadinasi, lieka tas susiaurėjęs ratas, ką lieka laimėti“, – „Delfi“ rinkimų laidoje kalbėjo G. Paluckas.

Kalbėdamas apie rezultatus daugiamandatėje apygardoje, politikas antrąją vietą prognozavo konservatoriams, trečiąją – Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“

„Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad pirmi bus socialdemokratai. (...) Antri visgi bus kolegos konservatoriai, matome tam tikrą aktyvumą didžiuosiuose miestuose, jis tikrai gana stiprus. O treti, matyt, bus ta „Nemuno (aušros – ELTA)“ bangelė, polderius pastatę ir tą bangelę pakėlę „aušrininkai“, – kalbėjo politikas.

„Padarėme tiek, kiek tuo metu galėjome. Tai galbūt nėra mūsų galimybių ribos, bet kiek sugebėjome, tiek padarėme. Niekas nesibaigė, prasideda antras turas – tikimės kad ten irgi turėsime neblogus šansus“, – apie socialdemokratų įdirbį kalbėjo G. Paluckas.

R. Žemaitaitis mato centro kairės valdančiąją koaliciją

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad būsimąją valdančiąją koaliciją matytų su centro kairės politinėmis jėgomis – socialdemokratais, „valstiečiais“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Tuo metu galimybės bendradarbiauti, jo teigimu, nėra su Laisvės partija ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais.

„Man yra tabu su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, yra partijos pirmininkas, kuris per visus debatus slapstėsi po moterų sijonais ir bijojo išlysti (...). Laisvės partija ideologiškai mums nėra priimtina. Centro kairėje politinėse jėgose matau galimybę, tiek socialdemokratai, tiek valstiečiai, tiek „Vardan Lietuvos“, – LRT televizijai kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Rinkimai baigiasi, atvės visi, vienas kito atsiprašyme jeigu kas nebuvo taip, tiek iš mano, tiek iš kitų pusės. (...) Krašto gynybos klausimas mums labai svarbus, Ukrainos konflikto klausimas“, – pažymėjo jis.

Tikina nesąs „baubas“

Kalbėdamas apie antisemitizmo skandalą R. Žemaitaitis aiškino nesąs „baubas“, o žmonių balsai už „Nemuno aušrą“ galėtų įtikinti Konstitucinį teismą (KT) „nepriiminėti politinių sprendimų“.

„Dėl antisemitizmo, matyt, iš kvailos skaičiuoklės bandė padaryti, kad aš esu baubas. Toks nesu“, – tvirtino „Nemuno aušros“ lyderis.

„Visuomenė, žmonių balsavimas, jeigu "Nemuno aušra" gaus didelį visuomenės pasitikėjimą, tai bus ženklas ir Konstituciniam Teismui, kad politinių sprendimų nepriiminėti“, – kalbėjo jis.

R. Karbauskis - LVŽS sąrašas peržengs 7 proc. kartelę

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galutines išvadas bus galima daryti tik po antrojo turo. Tačiau politikas neabejoja, kad jungtinis europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedamas „valstiečių“ sąrašas peržengs 7 procentų kartelę.

„Noriu pasveikinti žmonės su tuo, kad rinkimai vyko. Aktyvumas gerokai didesnis nei prieš ketverius metus. Tai tam tikra demokratijos šventė. Akivaizdu, kad pokytis įvyks. Tai yra svarbiausia “, – Eltai sekmadienį teigė R. Karbauskis.

„Kažkokių prognozių nedarėme, dirbome iki paskutinės minutės. Tačiau abejonių nėra. Jeigu taip atsitiktų, (kad sąrašas neperžengtų 7 proc. kartelės – ELTA), tai tokiu atveju aš iš viso nieko nesuprantu politikoje. Akivaizdu, kad tokios problemos neturėtume turėti, tačiau viską nulems antras turas. Po pirmo turo tik galėsime skaičiuoti, kiek kuri partija turi potencialo antrame ture“, – sakė jis.

Paklaustas, kokiu atveju LVŽS sąrašą vedantis A. Veryga atsisakytų europarlamentaro mandato, R. Karbauskis tikino, kad tai priklausys nuo partijos rezultato.

„Jeigu jis galės formuoti Vyriausybę ir pretenduoti į premjero poziciją, jis to mandato tikrai atsisakys. Nieko nežadame keisti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.

I. Šimonytė nesiima prognozuoti

Konservatorius į Seimo rinkimus vedanti kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėkoja rinkėjams, kurie nusprendė išreikšti savo pilietinę valią ir sekmadienį atėjo prie balsadėžių. Politikė nesiima prognozuoti, kokio rezultato po rinkimų vakaro gali sulaukti šiuo metu valdančiojoje daugumoje dirbanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

„Didelė padėka tiems žmonėms, kurie nusprendė, kad jie turi spręsti, kad jie turi ateiti į rinkimus – nors kartais žmonės sako, kad balsavimas yra pareiga, aš sakyčiau, kad tai yra teisė“, – sekmadienio vakarą TS-LKD štabe žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kai ta teisę naudoji (...), tuomet ateina ir tam tikra atsakomybė su tais pasirinkimais. Tai labai dėkoju tiems, kurie padarė sąmoningą apsisprendimą, sąmoningą pasirinkimą, pasirinko tokį Lietuvos vaizdinį, koks labiausiai atitinka jų įsitikinimus. Aišku, nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie pasirinko tęstinumą – kurie balsavo už Tėvynės sąjungą, taip pat už mūsų koalicijos partnerius“, – teigė ji.

„Esu dėkinga visiems, kas pasirinko už, o ne prieš. Man galbūt ne tiek svarbu, ką pasirinko už, bet svarbu, kad pasirinko už. Balsavimas kažkieno pykčiui nėra produktyvus, jis nėra kuriantis“, – pridūrė parlamentarė.

Klausiama, kokio rezultato tikėtųsi konservatoriams, I. Šimonytė nesileido į prognozes.

„Žinių iš apylinkių jeigu ir turime, tai tos žinios tikrai yra tokios, kad jokio paveikslo iš tų žinių negalime ekstrapoliuoti – bent šiuo momentu. Manau, po kelių valandų gal bus galima tą aiškiau matyti, bet ir tai labiau apie vienmandatininkų rezultatus, negu apie daugiamandatę (apygardą – ELTA)“, – sakė ji.

„Siūlyčiau komentuoti faktus, o ne kažkokius lūkesčius ar kažkokius konkrečius galbūt įsivaizdavimus, kaip galėtų būti“, – kalbėjo I. Šimonytė, pridurdama, kad tikisi „gero rezultato“.

G. Landsbergis: TS–LKD dalyvavimas koalicijoje būtų sėkmė

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikina, kad sėkme rinkimuose būtų galima vadinti tai, jeigu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienu ar kitu formatu dalyvautų būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.

„Manau, kad yra gana tikėtinas scenarijus, kad ypatingai sudarius tai, ką mes kvietėme padaryti – tą sanitarinį kordoną radikalioms partijoms, kad jos neateitų į koaliciją, neateitų į Vyriausybę – kad koalicijų sudarymai gali būti kitokie negu mes iki šiol matėme“, – konservatorių štabe komentavo G. Landsbergis.

„Ir Tėvynės sąjungos dalyvavimas būsimoje koalicijoje vienu ar kitu formatu, man atrodo, kad tai būtų sėkmė“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis įsitikinęs, kad centro kairės rinkėjai taip pat labiau palaikytų koaliciją su dešiniaisiais negu su radikaliomis politinėmis jėgomis.

„Centro rinkėjas, kurio dalis balsuoja už dešiniuosius, dalis už kairiuosius, nenori koalicijos su radikalais. Geriau jau eitų į koaliciją su dešiniaisiais ir naikintų tuos barjerus, kurie buvo kartais ir dirbtinai sudaryti paskutinius dvidešimt metų tam, kad nepakeistume valstybės vakarietiškos krypties“, – akcentavo G. Landsbergis.

Konservatorių lyderis pabrėžia, kad į valdžią atėjus radikalioms politinėms jėgoms Lietuvai gresia prarasti partnerių pasitikėjimą.

„Ar mes norime tokios valstybės ateities, kur galbūt nusisuktų nuo mūsų partneriai, kur galbūt grėstų mums prarasti pasitikėjimą. Aš netęsiu toliau, bet jūs puikiai suprantate, ką reikštų Lietuvai šiandieną šitose mūsų geopolitinėse aplinkybėse prarasti partnerių pasitikėjimą“, – pabrėžė jis.

„Didelė dalis socialdemokratų rinkėjų tai irgi supranta, tai mūsų žinia yra jiems – mes pasiruošę, ar esate pasiruošę jūs“, – pridūrė TS-LKD lyderis.

W. Tomaszewskis: dvejose apygardose tikimės laimėti jau pirmame ture

Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinks bent 5 proc. balsų, tikisi partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis. Politiko vertinimu, LLRA-KŠŠ galėtų jau pirmame rate laimėti Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės rinkimų apygardose.

„Tikimės peržengti 5 proc. barjerą ir laimėti vienmandatėse apygardose. Dvejose tikimės laimėti jau pirmame rate, Vilniaus-Šalčininkų ir Nemenčinės apygardose. Dar 4-5 apygardose tikimės patekti į antrą turą ir kovoti dėl pergalės” – sekmadienį teigė W. Tomaszewskis.

2020 m. jau pirmajame Seimo rinkimų ture Vilniaus-Šalčininkų apygardoje į Seimą buvo išrinkta LLRA-KŠS atstovė Beata Petkevič. Tuo metu, nors Nemenčinės apygardoje partija taip pat pasiekė pergalę, Rita Tamašunienė buvo išrinkta antrajame ture.  

Balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tuometis parlamentaras R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.

Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.

Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.