R.Žemaitaitis skeptiškai vertina prezidento kvietimą atnaujinti susitarimą dėl gynybos: užteks šokdinti ir bauginti žmones

„Viskas veikia, koalicijoje viskas yra aptarta, Vyriausybės programoje yra aptarta. Dabartinis susitarimas dėl NATO finansavimo – jo laikomasi. Nematau poreikio ir tikrai rekomenduočiau visiems pareigūnams, kurie viešai komentuoja, žmonių nebauginti. Tai sakiau prieš tris savaites ar prieš mėnesį“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.

Politikas leidžia suprasti – jei kitą savaitę Prezidentūroje susirinkusios partijos kalbėsis apie poreikį krašto išlaidas didinti iki 5-6 proc. nuo BVP, kaip tai numato Valstybės gynimo taryba (VGT), „aušriečiai“ prieštarautų tokių siekių įtraukimui į atnaujintą susitarimą. 

„Šiandien dienai nemanau, kad yra toks poreikis, koks yra įvardintas. Turi būti pateikti dokumentai, iš kur bus paimti pinigai“, – sakė jis. 

„VGT sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visa valdžia negali šokti pagal kažką: kažkas nusprendė, kažkas pasakė, todėl turi būti atnaujinimų. Aš kol kas nematau poreikio. Nematau poreikio kažką daryti. Kaip ir sakiau ne vieną kartą, užteks šokdinti ir bauginti žmones“, – teigė „aušrietis“.

Į Prezidentūrą atvyks, jei leis „įtempta darbotvarkė“

Todėl, tęsė politikas, abejonių kyla ne tik dėl prezidento išsakytų raginimų reikalingumo, bet ir asmeninės motyvacijos kartu su kitų parlamentinių partijų lyderiais apsilankyti Prezidentūroje. R. Žemaitaičio teigimu, bent jau jam ateinančią savaitę nusimato kur kas svarbesnių reikalų. 

„Mes gyvename savo politiniame grafike, mes turime savo politinius kalendorius. Jeigu šiandien būtų didelis poreikis – kodėl nesušaukė šiandien arba šeštadienį, arba sekmadienį. Žiūrėsime, ar yra gautas kvietimas. Kitą savaitę turiu pakankamai įtemptą darbotvarkę“, – apibendrino parlamentaras. 

Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpu pradėtas derybas dėl taikos Ukrainoje, užsiminė kviesiąs parlamentines partijas aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dar sausį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak konservatorių, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.

Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.