1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda sako pirmadienį su premjeru Gintautu Palucku aptaręs galimus mokestinius pokyčius šioje kadencijoje, tarp jų – papildomą neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginančioms šeimoms bei progresinį apmokestinimą ne pagal pajamų rūšį, o pagal jų dydį. Vis tik šalies vadovas sako, kad dėl didinamų išlaidų gynybai, erdvės socialinės politikos pokyčiams bus mažiau.
„Tai (pajamų progresinis apmokestinimas pagal jų dydį – ELTA) idėja, kurią diskutuojame nuo 2018-2019 m. (...) Kol kas sprendimų nėra, tikėtina, kad gali būti. Įvertinant tai, kad ši Vyriausybė deklaruoja siekį laikytis fiskalinės disciplinos ir aš tai sveikinu, reiškia bus pastangos balansuoti sprendimus tiek išlaidų, tiek pajamų pusėje“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu tam tikri socialiniai dalykai bus būtini įgyvendinti ir bus numatyti, reikės ieškoti kitoje pajamų pusėje šaltinių, kurie leis tai padaryti, nedidinant fiskalinio deficito“, – tikino jis.
Šalies vadovas aiškino, kad įgyvendinus pokyčius, progresyvumas neturėtų tapti dideliu ir Lietuva „nebadys akių“ maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Vis tik G. Nausėda ragino pradžioje sutarti dėl paties idėjos įgyvendinimo principo.
„Veikiausiai progresyvumas nebūtų didelis ir mes nenorėtume tapti valstybe, kuri badytų akis itin dideliais, maksimaliais pajamų apmokestinimo tarifais. Kalba, aišku, yra ne tik apie pačius tarifus, bet ir pajamų rėžį, nuo kurio įsigalioja aukštesnis tarifas. Šiandien (su G. Palucku – ELTA) mes apie tai kalbėjome tik bendrais bruožais ir pradžioje turime sutarti dėl paties principo – ar toliau plepame apie tai, ar darome“, – sakė prezidentas.
„Jei darome, antras klausimas ir bus technikalijos, į kokius parametrus orientuojamės. Atsižvelgdami į tai, kad gynybos išlaidų didinimas yra praktiškai užprogramuotas, turėsime mažesnę erdvę socialinės politikos pokyčiams, negu norėtume turėti. Kalbos apie NPD, jo didinimą, paskatas investicijoms, visa tai pageidautina, bet tai turėsime daryti atsižvelgdami į galimybes“, – tikino jis.
G. Paluckas yra sakęs, kad šiemet vyks diskusijos ir bus rengiami projektai dėl mokestinių pakeitimų, o dėl pokyčių bus siekiama plataus konsensuso, kalbant ir su opozicija. Anot jo, priimti sprendimai turės atsispindėti 2026–2027 metų biudžetų pajamose.
Centro-kairės Vyriausybės programoje yra numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
