1 nuotr.Pastaraisiais dešimtmečiais, kai šalys viena po kitos perėjo prie profesionalų kariuomenės, šauktiniai vadinti diktatūros ir vergovės atgyvena. Tačiau šiandien, kai geopolitinė situacija pasaulyje darosi vis įtemptesnė, požiūris į privalomąją tarnybą keičiasi. Sekdama Lietuvos pavyzdžiu, šauktinius susigrąžinti ketina ir Vokietija. O „Vakaro žinios“ siūlo pasižvalgyti, kur pasaulyje šauktinių kariuomenės iki šiol išsaugotos.
Tinklalapio Chartsbin.com duomenimis, karinė prievolė egzistuoja 64 pasaulio šalyse. 88 šalys pasikliauja tik profesionalų kariuomene, 8 šalyse egzistuoja selektyvi karinė prievolė (atsižvelgiant į jau egzistuojančius įgūdžius ir išsilavinimą). 13-oje šalių šaukimas į privalomąją karo tarnybą sustabdytas, tačiau ypatingos padėties atveju tokia galimybė numatoma.
Privalomoji karo tarnyba nuo XIX amžiaus pradžios buvo daugelyje ES šalių. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šauktinių viena po kitos atsisakė nemažai Vakarų Europos šalių. Prie profesionalų kariuomenės perėjo Belgija, Ispanija, Italija, Olandija, Portugalija, Prancūzija ir kt. Didžiojoje Britanijoje ir JAV profesinės kariuomenės sistema veikia dar anksčiau.
Lietuva šauktinių atsisakė 2008 metais, o šiemet juos vėl grąžina.
Kai Lietuva skubėjo pereiti tik prie profesionalų kariuomenės, nemaža dalis ES šalių jos pašonėje ir toliau vykdė privalomąjį savo piliečių šaukimą į kariuomenę. Tarp Europos šalių vienokios ar kitokios formos šauktinių sistemą yra išsaugojusios Norvegija, Suomija, Danija, Estija, Austrija, Graikija, Kipras, Šveicarija, Turkija. Mišri kariuomenės struktūra egzistuoja Izraelyje, Brazilijoje, Meksikoje ir kt. pasaulio šalyse.
Štai kaimynai estai kaip tik patenka tarp tų šalių, kurios išliko ištikimos tradicinei šauktinių kariuomenei. Estijoje privalomoji tarnyba trunka 8-11 mėnesių. Per juos šauktiniai dalyvauja kariniuose apmokymuose. Visuomenės apklausos rodo, kad šauktinius kaimyninėje šalyje palaiko net 94 proc. estų.
Šveicarija, kuri per karinius konfliktus laikėsi neutraliteto, šauktinių kariuomenę laiko tokia pačia neatsiejama savo įvaizdžio dalimi, kaip ir tiesioginė demokratija, šokoladas ar sūris. 18-32 metų Šveicarijos vyrai privalomąją karinę tarnybą pradeda nuo 7 savaites trunkančių pradinių mokymų, o vėliau dalyvauja įgūdžiams atnaujinti skirtuose šešiuose mokymuose, trunkančiuose po 19 dienų. Nuo 1992 metų nenorintiesiems tarnauti kariuomenėje dėl savo įsitikinimų sudaryta galimybė atlikti alternatyviąją tarnybą.
2013 m. rugsėjį Šveicarijoje surengtame referendume gyventojai pasisakė, kad šauktinių kariuomenė būtų išsaugota.
Suomijoje privalomoji karinė tarnyba trunka 6-12 mėnesių. Dėl savo įsitikinimų kaip alternatyvą karo tarnybai galima rinktis civilinę tarnybą, tačiau ji trunka dvigubai ilgiau nei karinė.
Austrijoje 6 mėnesių trukmės karinę tarnybą atlieka apie 22 tūkst. piliečių. Nepageidaujantys tarnauti kariuomenėje piliečiai gali rinktis 9 mėnesių civilinę tarnybą.
Kipre ir Graikijoje trunka iki 9-12 mėnesių. Norvegijoje į privalomąją karo tarnybą šaukiami 18-44 metų piliečiai. Kasmet į tarnybą pakviečiama maždaug apie 10 tūkst. jaunuolių. Beje, Norvegija, ypač aršiai kovojanti už lyčių lygybę, į privalomąją karo tarnybą nuo 2016 metų kvies ir moteris. Tai pirmoji NATO šalis, kuri ėmėsi tokio užmojo.
Apie privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą svarsto ir Vokietijos politikai. Ši šalis privalomąją 9 mėnesių karinę tarnybą panaikino 2011 metų liepą. Nuo 2002 metų iki tol šalyje veikia sistema, pagal kurią šauktiniai galėjo rinktis tris pradinės karo tarnybos atlikimo variantus: karo tarnybą 9 mėnesius iš eilės, 6 mėnesius karo tarnybos ir du kartus rezervo mokymų po 6 savaites arba savanorišką karo tarnybos pratęsimą net iki 23 mėnesių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
