Savivaldybės purtosi pabėgėlių

Briuselis grasina

ES užvakar pagrasino, kad valstybės narės gali būti nubaustos, jei atsisakys padėti Graikijai bei Italijai ir prisiimti dalį joms tekusios pabėgėlių antplūdžio naštos. Pasak Europos Komisijos migracijos, vidaus reikalų ir pilietybės klausimų komisaro Dimitrio Avramopulo, iki rugsėjo valstybės turėtų būti priėmusios 160 tūkst. sirų ir kitų pabėgėlių iš Graikijos bei Italijos. Iki šiol perkelta tik 13 500 pabėgėlių. O dėl to esą kaltas yra prieš musulmonų migrantų atvykimą pasisakančių rytinių bloko narių pasipriešinimas.

Anot jo, jei šalys toliau nevykdys kvotų, „viena galimybių gali būti pažeidimo procedūra“. Kitaip tariant - finansinės sankcijos. Beje, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atsisakė priimti migrantus ir sutinka vietoj to susimokėti „solidarumo mokestį“.

„Dovanėlė“ savivaldai

Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos įsipareigojo perkelti į šalį, iki vasario pabaigos buvo perkėlusi 254, iš jų 148 išvyko ieškoti geresnio gyvenimo kitose valstybėse.

Mūsų politikai, deja, nedrįsta prieštarauti Briuseliui ir net svarsto galimybes, kaip priimti kuo daugiau migrantų ir kaip padaryti, kad jie neišsibėgiotų. Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje prieš dvi savaites apsilankę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sumąstė, kad prie integracijos efektyvumo didinimo galėtų prisidėti ir tarpinės pabėgėlių integracijos institucijoje atsisakymas.

„Tokį integracijos variantą planuojame išbandyti keliose savivaldybėse su keliomis šeimomis. Jos iškart atvyktų į tam pasiruošusias savivaldybes, kur jų jau lauktų būstas, darbo pasiūlymai. Planuojame, kad bandomasis projektas galėtų startuoti jau balandį“, - sakė L.Kukuraitis.

Gyventojai tokių kaimynų nenori

„Tiesiai šviesiai pasakau, kad mūsų savivaldybė neturi jokių galimybių priimti pabėgėlius. Aš dar pačioje pradžioje, kai tik prasidėjo derybos dėl pabėgėlių priėmimo su Europos Komisija, kreipiausi į gyventojus (nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visų savivaldybių klausė, kiek galėtų priimti pabėgėlių). Tai tik vienas kitas gyventojas sakė, kad sutiktų pabėgėliams išnuomoti būstą. Tačiau po Vokietijos įvykių, po tų visų išžaginimų jau ir tie gyventojai atsisakė ir neliko nė vieno. Tai kur mes tuos pabėgėlius apgyvendintume? Socialiniuose būstuose? Tai kad mes ir savų 142 turime eilėje. Be to, nėra tokios tvarkos, kad savų neapgyvendintume, o apgyvendintume pabėgėlius. Antra - neįsivaizduoju, kaip vyktų integracija į ugdymo procesą. Neturime nė vieno specialisto nei darželiuose, nei mokyklose, vaikų neturėtume kur dėti. Be to, ir suaugusieji atvažiuotų nemokantys nei kalbos, nei nieko. Tai ką su jais darytume, iš kokių šaltinių išlaikytume? O kur darbo jiems rastume? Pas mus ir taip didžiausias nedarbas apskrityje“, - kalbėjo Raseinių rajono meras Algirdas Gricius.

Bėga ne nuo karo

Jam antrino Mažeikių rajono galva Antanas Tenys.

„Neturime jokio teisinio pagrindo pabėgėliams suteikti socialinius būstus, to ir teisės aktai neleidžia. Be to, eilėje jau ir taip laukia 222 gyventojai. Ministerijai pranešėme, kad geriausiu atveju galime priimti vieną šeimą - tris asmenis, kuriuos galėtume laikinai priimti į Krizių centrą, o po to jie patys turėtų ieškotis būsto. Na, dar galėtume priimti į nakvynės namus, tačiau vargu ar kas ten norėtų. Nežinau ir ar galėtume pasiūlyti darbo, nes neaišku, kokios srities specialistus atsiųstų. Be to, tiek daug pabėgėlių iš Lietuvos išvyko, todėl galima spėti, kad jie nenori dirbti. Akivaizdu, kad ne nuo karo bėga, nes karo Lietuvoje nėra. Per prievartą juk neįdarbinsi“, - svarstė A.Tenys.


Socialinių būstų neužteks ir saviems

Vakar atskleidė Valstybės kontrolė, kad paramos būstui išsinuomoti sistema Lietuvoje neužtikrina, kad sparčiau aprūpinti būtų labiausiai pažeidžiami žmonės, o investicijos į socialinio būsto plėtrą nesprendžia aprūpinimo būstu problemos.

2012-2014 metais į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės - dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. laukiančių asmenų. 2014-2020 metais socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už kurias numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio - eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų. O dar ir pabėgėlius savivaldybėms ruošiamasi užkrauti, ir šie taip pat juk negyvens lauke.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"