SEB banko Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad sprendimas dėl naujo jungtinio banko būstinės įsikūrimo Taline, o ne Vilniuje, buvo priimtas įvertinus Baltijos šalių verslo ir reguliacinės aplinkos nuspėjamumą.
„Vienas iš veiksnių yra verslo aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo vertinimas. Buvo atliekamas visų trijų šalių vertinimas, analizuojami įvairūs aspektai – tiek finansiniai, tiek verslo aplinkos, tiek reguliaciniai, prognozuotumas. Visa ši įvairių veiksnių visuma ir nulėmė tokį sprendimą“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo ji.
„Investors' Forum“, valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad šiuo atveju Lietuva pralaimėjo konkurencinę kovą Estijai, o šis SEB sprendimas gali įtikinti ir kitas įmonės apsvarstyti ar verta didelio masto investicijoms pasirinkti Lietuvą.
„Jie vadovavosi savo logika ir verslo interesais, ir, matyt, čia buvo pagrindinis dalykas. Vis tik jie pasijuto, kad taip jiems bus saugiau“, – aiškino jis.
„Ar Lietuvai tai kainuos? Aš manau, kad kainuos labai brangiai. Ir kainuos ne tiesiogiai, dėl banko mokamų mokesčių ar kitų dalykų, bet kiekviena investicija, kuri nueina kitur, ji nepatenka į biudžetą eilę mokesčių. Ir tikrai kažkas pamatys SEB sprendimą, kažkas tikrai pasirinks Estiją ar kitą šalį ir galvos, kad Lietuva nėra pakankamai nuspėjama“, – pažymėjo R. Valiūnas.
Finansų ekspertas Mindaugas Busila teigia, kad SEB banko pasirinkimas yra šalies politikų neįsiklausymo į verslo interesus pasekmė. Pasak jo, nepasitenkinimą verslo aplinką geriausiai galima įvertinti stambaus verslo elgesyje, nes jis yra pajėgus priimti didelius sprendimus.
„Estijoje ir reguliacinė aplinka yra nuspėjamesnė, įstatyminė bazė nesikeičia taip dažnai. Lietuvoje, turbūt, smulkus verslas labai patiria tą nuolatinę įstatymų kaitą, tiesiog smulkus verslas neturi galios kažką pasakyti šioje vietoje. Tuo tarpu stambus verslas susiduria su tuo rečiau, bet kai susiduria, iškart reaguoja“, – nurodė jis.
Eksperto teigimu, Lietuvos politikai nesupranta, jog ne mokesčių dydis yra pagrindinis kriterijus verslui priimant ilgalaikius sprendimus dėl savo ateities.
„Verslas komunikuoja labai aiškiai, ko jis nori, ir Lietuvoje politikai nuolat žaidžia žaidimus, kad pas mus mokesčiai maži ir galbūt čia kažką pakeisime, kas iš tiesų verslui mokesčių mažumas nėra pirminis kriterijus, pagal kurį renkasi kur reziduoti“, – sakė M. Busila.
ELTA primena, kad SEB grupė trečiadienį paskelbė konsoliduojanti savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungianti tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai bus Latvijoje ir Lietuvoje.
SEB atstovai nurodo, kad įmonė bankinę veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse.
Naujoji teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje, tam turi būti gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko (ECB) leidimai.