1 nuotr.Parlamento valdyba nutarė įsteigti nuolatinių Seimo atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybes. Tiesa, siūlymas, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), bus įgyvendinamas etapais – savo atstovą Kijeve Seimas viliasi turėti greičiau, iki kitų metų rugsėjo pradžios. Tuo metu dėl Berlyno politinis sutarimas yra, tačiau klausimas dėl finansavimo stygiaus atidedamas ateičiai.
Nors Seimo valdybos nariai sutarė, jog turėti savo atstovus itin svarbiose sostinėse yra svarbu, parlamento kanclerė Vaida Servetkienė nurodė, jog tokiems etatams artimiausių metų biudžete lėšų nebuvo numatyta. Taip pat, anot jos, papildomų kliūčių gali kilti dėl atstovo darbo Ukrainoje.
„Šioms pareigybėms nes nebuvome numatę (lėšų – ELTA), projektuojant biudžetą artimiausiam finansiniam laikotarpiui“, – Seimo valdybos posėdžio metu kalbėjo kanclerė.
„Kadangi yra siūlymas įsteigti Seimo nuolatinio atstovo pareigybes Ukrainoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, norėtume atkreipti dėmesį dėl situacijos Ukrainoje. Dėl valstybės, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, papildomai dar turėtume įvertinti kai kuriuos aspektus, siunčiant mūsų tarnautojus į šią valstybę“, – tęsė ji.
Vienas idėjos autorių, URK pirmininkas Emanuelis Zingeris pabrėžė, jog šiuo metu parlamentiniai ryšiai tarp Vilniaus ir Berlyno yra itin silpni. Todėl atstovo darbas Vokietijoje, anot konservatoriaus, būtų itin reikšmingas.
„Mes dabar neturime tikrų politinių santykių su Berlyno elitu. (...) Berlyno reikšmė Lietuvoje tapo lemtinga šalia visų kitų dalykų – ir taps vis lemtingesnė“, – tikino parlamentaras.
Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis antrino E. Zingeriui, tačiau pažymėjo – šiuo metu prioritetas yra Ukraina. Todėl, tęsė jis, nenumačius atitinkamo finansavimo tokioms naujoms pareigybėms, reikėtų sutarti bent dėl atstovo Kyjive.
„Šiandien aš siūlyčiau politinį pritarimą padaryti etatui Ukrainoje, atidedant etato Vokietijoje svarstymą“, – sakė jis, patikindamas, kad konsultacijų metu Užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat rėmė šios pareigybės prioritetizavimą.
Valdybos nariai tokiai pozicijai pritarė, tad nuolatinio atstovo Vokietijoje klausimas yra atidedamas – nors politiškai tam pritarta.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo – valdybai nutarus įsteigti minėtas pareigybes, URK nariai turėtų registruoti atitinkamus siūlymus biudžetui dėl papildomo finansavimo.
Šiuo metu Seimas turi nuolatinę atstovę Europos Sąjungoje Rūtą Bunevičiūtę bei nuolatinę atstovą JAV Agniją Tumkevič.
