Seimas po pateikimo pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymui. Projekte numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimo visoje Lietuvoje užtikrinimas, sąlygų tobulinti kūrybines kompetencijas sudarymas bei tarpinstitucinio kultūros įstaigų bendradarbiavimo stiprinimas.
Už projektą balsavo 106 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo.
Kaip anksčiau skelbė Kultūros ministerija, teikiamas įstatymo projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą ir nustato humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, „rankos atstumo“, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos, pariteto, tiesioginio dalyvavimo, tvarumo ir unikalumo principus.
Ministerijos teigimu, ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis.
Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti pareigą, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrines ir kūrybines kompetencijas.
Pasak Kultūros ministerijos, šis įstatymo projektas reikšmingai papildytų esamą teisinį kultūros reguliavimą ir sudarytų prielaidas tvaresniam politikos formavimo procesui ir reikalingam tęstinumui.