Seimas po svarstymo pritarė valstybės tarnybos reformai

Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad valstybės tarnautojų atlyginimų klausimą būtina spręsti.

„Šiandieną mes turime situaciją, kad valstybės tarnautojų viso sektoriaus atlyginimai labai stipriai atsilieka nuo privačiame sektoriuje dirbančių žmonių algų. Greta to mes matome, kad valstybės tarnyboje reikia vis daugiau įvairesnio profilio darbuotojų", - sakė A. Vyšniauskas.

Parlamentaras akcentavo, kad daug iššūkių kils ieškant darbuotojų, gerai išmanančių dirbtinio intelekto specifiką.

„Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad po kokių gerų metų ministerijose reikės priimti žmones, kurie galės analizuoti procesus ir teisės aktus, susijusius su dirbtiniu intelektu. Neabejoju, kad šiandieną valstybės tarnybos sektoriuje praktiškai jūs nerasite žmogaus, kuris tikrai gerai išmanytų tokį sektorių. Tai reiškiasi, kad mes turėsime priimti jaunus, naujus žmones, kurių darbo stažas niekaip nemotyvuos ir kurie privačiame sektoriuje galėtų gauti visiškai kitokį darbo užmokestį", - sakė A. Vyšniauskas.

„Taigi, mes turime pripažinti, kad valstybės tarnyba savo darbo užmokesčiu ir kitomis sąlygomis turi artėti prie privataus sektoriaus", - pridūrė jis.

ELTA primena, kad pusę metų Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) diskutuojant dėl valstybės tarnybos įstatymų projektų buvo surasta nemažai kompromisų. Komitete buvo sutarta siūlyti, kad atlyginimai valstybės tarnautojams didėtų keliais etapais.

Politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pokyčiai

Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimai turėtų didėti teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.

Tuo metu antrąjį ir esminį atlyginimų peržiūrėjimo etapą siūloma numatyti 2025 metais. Taigi antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus pasiektų 2026 metais.

„Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didėtų nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams - nuo naujos kadencijos. Valstybės pareigūnams, kurie dar nėra įpusėję savo kadencijos, darbo užmokestis didėtų nuo 2024 m. sausio 1 d., o tiems, kurių kadencija jau persirito į antrą pusę, alga galėtų didėti tik nuo naujos kadencijos pradžios", - teigia vienas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) išvadų rengėjų Audrius Petrošius.

Politikas akcentuoja, kad šis komitete priimtas sprendimas taip pat yra kompromisinis, nes pradiniame variante visiems valstybės pareigūnams didesnis darbo užmokestis buvo siūlomas nuo naujos kadencijos.

„Įstaigų vadovams - valstybės tarnautojams - taip pat nustatoma panaši schema. Jei vadovas yra neįpusėjęs kadencijos, jam būtų siūloma pasirašyti susitarimą dėl veiklos rezultatų. Sutikus pasirašyti susitarimą, tokiems vadovams būtų mokamas didesnis darbo užmokestis. Likusiems vadovams iki kadencijos pabaigos būtų taikomas esamas darbo užmokestis", - informavo jis.

Taip pat siūloma, kad vadovų atranka vyktų centralizuotai ir būtų organizuojama Viešojo valdymo agentūros.

Komitete taip pat buvo sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jį buvo sutarta susieti su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Projektu siūloma baziniu dydžiu nustatyti 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį - 1785,4 euro.

Kaip teigia rengėjai, šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą.Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Pagrindinis pokytis bus tas, kad vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo. Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą", o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.

Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis, priėmus įstatymų paketą, būtų indeksuojamas tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą.

Išlaikomas priedas už tarnybos stažą ir atostogų tvarka

Taip pat VVSK buvo pasiektas kompromisas palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Visgi komitetas pritarė siūlymui, kad darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, būtų sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį - jiems priedas nebūtų mažinamas.

Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.

Taip pat valstybės reforma yra siekiama nustatyti, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla būtų laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai.

Todėl įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus, teigia iniciatoriai.

Pirmame valstybės tarnybos reformos etape yra keičiami 34 teisės aktai.

Opozicijos kritika

Tačiau opozicijai priklausantys komiteto nariai šiai pertvarkai vis dar turi nemažai pastabų.

Jie kritikuoja VVSK pritarimo sulaukusį siūlymą, kad nuo sausio 1-osios į atlyginimų peržiūrėjimą galės pretenduoti tik tie įstaigų vadovai, kurių kadencija dar neįpusėjo. Tai, kad antrojoje kadencijos pusėje esantys įstaigų vadovai negalės pretenduoti į didesnį atlyginimą, pasak opozicijos atstovų, sukuria nelygiateises sąlygas.

Oponentai taip pat pastabų turi dėl to, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimo kėlimas yra numatytas skirtingais etapais. Komitete siūloma, kad teisėjų atlyginimai didėtų nuo šių metų liepos 1 d., kai tuo metu prokurorų - nuo 2024 metų sausio 1 d. Taip pat, jie atkreipia dėmesį, kad antrasis atlyginimų etapas valstybės tarnautojus pasieks dar labai negreitai.

Visgi politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.

Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis.