Seimas priėmė ribojančias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: atsisakyta siūlymo riboti pilietybės suteikimą

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatoma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Visgi, po diskusijų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nutarta Baltarusijos piliečiams nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.

Visgi sprendimą padaryti išimtį Baltarusijos piliečiams sukritikavo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politikas akcentavo, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą, todėl šios šalis piliečiams neturėtų būti taikomos išimtys.

„Aš nepritariu, nes mes išskiriame baltarusius keistais pagrindais, kai tuo tarpu valstybėms taikome sankcijas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Galima diskutuoti, ar Baltarusija dalyvauja kare. Aš turiu savo nuomonę, kad Baltarusija, Lukašenkos režimas suteikia teritoriją karo veiksmams ir Ukraina kenčia būtent dėl to Baltarusijos vaidmens“, – posėdžio metu sakė E. Gentvilas.

„Tai aš nežinau, ar gerai darome atskirdami Baltarusijos piliečius ir Rusijos piliečius. Tai dėl to turiu skepticizmo“, – pridūrė jis.

Kritikos iniciatyvai negailėjo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas. Jis tikino manąs, kad šis įstatymo projektas yra neteisingas ir ragino jo nepalaikyti.

„Šį įstatymą galima priskirti prie tų įstatymų, kai norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. O šiuo atveju dar pridurčiau, kad labai blogai“, – Seimo posėdžio metu akcentavo A. Sysas.

„Apie įstatymą geriau nekalbėti, nes šis įstatymas tikrai paliks ilgiems metams kartėlį tų piliečių, kurie ne vienus metus Lietuvoje gyveno. Jie pasijuto antrarūšiais piliečiais: ar tai būtų Baltarusijos piliečiai, ar Rusijos piliečiai, kurie čia gyveno ne vienerius metus, nes viskas buvo suplakta kartu su tais agresoriais, kurie šiuo metu kariauja prieš Ukrainą“, – taip pat pažymėjo politikas.

Nors Seimas apsvarstė daugiau nei dešimtį pasiūlymų pakoreguoti įstatymo projektą, daugeliui iš jų nebuvo pritarta.

Ribojimų dėl pilietybės nutarta atsisakyti

Taip pat buvo siūlyta įvesti ribojimus, susijusius su pilietybės suteikimo procedūromis Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Tačiau šios nuostatos Seimas nusprendė atsisakyti.

Teisės aktais numatoma griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys bus taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Išimtys bus taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Šios ribojamosios priemonės bus taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.

Siūlymams – kritika iš Prezidentūros

Visgi, pastarieji siūlymai ir numatomos skirtys tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų sankcijų sulaukė Prezidentūros kritikos. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai teigė, kad prezidentas veikiausiai vetuos ribojamųjų priemonių įstatymą. Nors pati iniciatyva yra sveikintina, pasak patarėjo, teisės aktais nederėtų kurti skirtingų taisyklių rusų ir baltarusių piliečiams.

„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...) Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – sakė K. Budrys.

„Jeigu liktų tokia forma kaip yra, iškeliant šias dvi valstybes, tai būtų labai tikėtina“, – nurodė jis, klausiamas, ar prezidentas gali vetuoti ribojamųjų priemonių įstatymą.

Anot G. Nausėdos patarėjo, Vilnius laikosi principo, kad Rusija ir Baltarusija turėtų būti vertinama lygiaverčiai.

Dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sutarė praėjusią savaitę

Nacionalinių sankcijų įstatymo projektas, kurį Seimui teikė Užsienio reikalų ministerija (URM), yra Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų paketo dalis. Praėjusią savaitę parlamentas jau pritarė daliai lydinčiųjų teisės aktų ir taip nustatė baudas fiziniams ir juridiniams asmenims už ekonominių ribojimų pažeidimus.

Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisomis numatyta, kad atitinkamos bausmės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bus taikomos ne tik už tarptautinių, bet ir Lietuvos teisės aktais įtvirtintų sankcijų pažeidimus.

Seimo priimtame įstatymo projekte numatoma už ribojamųjų priemonių pažeidimus taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Be to, siūloma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą. Pastarieji ribojimai nugultų į Administracinių nusižengimų bei Baudžiamąjį kodeksus.

Tuo metu Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą, verslams būtų skiriama bauda, kurios dydis siektų nuo 50 iki 100 proc. sankcijų pažeidimo prekių ar paslaugų vertės. Pažymima, kad tokia bauda negalėtų būti mažesnė nei 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tuomet būtų skiriama bauda nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Už pakartotinį arba didesnės nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. metinių juridinio asmens pajamų.