1 nuotr.Seimas svarstys konservatorių inicijuotas įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Už šią opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko antradienį Seimui pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 13 parlamentarų. Projektą svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), o balandžio 29 d. jis vėl atsiras plenarinių posėdžių darbotvarkėje.
Jeigu Seimas pritartų projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.
Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Pateikdamas įstatymo pataisas A. Anušauskas sakė, kad prisipažinusių asmenų pateikta informacija jau turi būti prieinama. Parlamentaras pastebėjo, kad iki 2000 m. prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis amžiaus vidurkis siekė 58 metus, o šiuo metu jis turėtų būti gerokai didesnis.
„Dalis žmonių jau yra mirę. Manau, kad tas bylas reikėtų padaryti prieinamomis. Kadangi jas sudarė VSD, todėl jis yra atskingas už jų atvėrimą, kai numato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas“, – sakė A. Anušauskas.
Jis akcentavo, kad nėra buvusių KGB bendradarbių sąrašo.
„Dar kartą kartoju: nėra tokio sąrašo, yra atskiros bylos, kurios savo turiniu skiriasi. VSD turi įvertinti ir nustatyti, kaip tie dokumentai turi būti matomi viešumoje“, – akcentavo A. Anušauskas.
Kadangi nėra buvusių KGB bendradarbių sąrašo, Seimo narys Vitalijus Šeršniovas pasiūlė dar vieną išeitį – paviešinti gyventojus, kurie niekada neturėjo reikalų su KGB.
„Sukurkime duomenų bazę, paviešinkime gyventojus, kurie niekada neturėjo reikalų su KGB ir pamatysime ko ten trūksta“, – pasiūlė politikas.
Seimo narys Vytautas Sinica mano, kad projektą bus galima tobulinti, tačiau pats principas, jo nuomone, yra teisingas.
A.Anušauskas nemano, kad Seimui priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas ši tema išnyks iš politinės darbotvarkės.
„Greičiausiai – ne, bet tai leis visuomenei susipažinti apie ką mes kalbame, sudarys galimybę šiems žmonėms išeiti iš šešėlio ir galutinai išspręsti savo moralines dilemas“, – mano A. Anušauskas.
Jo parengtos pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“
Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimus parengęs konservatorius taip pat siūlo panaikinti ribojimus naudotis Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentais, kuriuose galimai galėjo būti informacijos apie asmenis prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis.
ELTA primena, kad dar 2018 metais Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai siūlė užbaigti liustracijos procesą ir išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos. Įžvelgęs galimą Konstitucijos pažeidimą, Seimas tam nepritarė.
Praeitoje Seimo kadencijoje tuometinės opozicijos siūlymas išslaptinti buvusius KGB bendradarbius irgi nebuvo sėkmingas.
Dar šioje pavasario sesijoje Seimą turėtų pasiekti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva dėl KGB bendradarbių išslaptinimo.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
