Seimas į Tautą nusivalė batus

Seimas žlugdo referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Vakar Parlamente turėjo būti balsuojama dėl referendumo paskelbimo gegužės 25 dieną, kai vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir prezidento rinkimų antras turas. Tačiau klausimas pašalintas iš posėdžio darbotvarkės. Tai reiškia, kad žmonės žemės pardavimo klausimu galės pasisakyti tik birželio 29-ąją. Referendumą organizuoti atskirai kainuos 12 mln. litų brangiau, tačiau politikų tai nejaudina. Opozicija netgi pareiškė, kad papildomas išlaidas turėtų padengti referendumo iniciatoriai.

Sutaupyti nebuvo noro

Jau nuo ryto Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kur įkurtas Signatarų Laisvės laužas, būriavosi daugiau nei šimtas žmonių. Skambant liaudies dainoms, plevėsuojant trispalvėms, jie laukė Seimo verdikto dėl referendumo.

Vakar buvo paskutinė diena, kai dar buvo galima surengti referendumą kartu su EP rinkimais ir prezidento rinkimų antru turu. Taip būtų sutaupyta 12 mln. litų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo suskaičiavusi, kad jei referendumas būtų organizuojamas kartu su rinkimais, jis kainuotų 2 mln. litų, o rengiant atskirai - 14 mln. litų.

Tačiau politikų noras sužlugdyti šią iniciatyvą buvo stipresnis nei noras sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. Ryte, dar prieš posėdį, Seimo seniūnų sueiga patikslino darbotvarkę, išbraukdama referendumo datos paskelbimo klausimą.

Formaliai pasiteisinta tuo, kad sprendimo šiuo klausimu dar nėra priėmęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo narė Rima Baškienė posėdžio metu pasiūlė balsuoti dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Tačiau už tai pasisakė tik 41 parlamentaras, o tiek balsų nepakako. Šiame būryje nebuvo nė vieno iš valdančiosios koalicijos socialdemokratų, lenkų akcijos atstovų bei opozicijos - konservatorių su liberalais - veikėjo.

Posėdžių salėje balsavimo metu matėsi ir premjeras Algirdas Butkevičius, ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Tačiau jie apskritai nebalsavo.

Išlaidas siūlo išskaičiuoti iš iniciatorių

Tuo, kad pavyko pavėlinti referendumą, ypač džiaugėsi konservatoriai ir liberalai.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius išdrįso pareikšti, kad papildomos referendumo išlaidos yra ne Seimo, o referendumo iniciatorių reikalas.

„Čia yra iniciatorių, kurie tą referendumą pradėjo, atsakomybė, ir jie ją turi prisiimti. Ar tai rimtas klausimas, kad jį reikėjo svarstyti? Galų gale akivaizdu ir visi ekspertai pasakė, kad tokia iniciatyva prieštarauja Konstitucijai“, - buvęs premjeras priminė, kad darniai Seime sutarta sudaryti komisiją referendumo klausimams išnagrinėti išankstinę neigiamą nuomonę turinčius teisininkus.

Tikroji priežastis

O štai liberalas Eligijus Masiulis pateikė savų teorijų, kodėl referendumas dėl žemės nepardavimo turėtų vykti ne su EP rinkimais, o birželio 29 dieną.

Pasirodo, kai kurios partijos išsigando, kad jų konkurentai, palaikantys referendumo iniciatyvą, bus labiau palaikomi per EP rinkimus.

Paklaustas, ar politikai, nukeldami referendumo datą, nesiekia mažesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo ir jo paskelbimo neįvykusiu, E.Masiulis ėmė išsisukinėti: „Žinote, klausimas labai aktualus, bet man keista, kodėl taip nepasitikima. Jei žmonėms tai aktualus klausimas, nesvarbu, kada vyks - ar birželio 29 dieną, ar gegužės 25 dieną, ar birželio 1 dieną, jei jiems skauda, jie ateis ir pareikš savo valią. Nejau abejojama, kad klausimas yra toks neaktualus, kad žmonės nesusirinks balsuoti?“

Prispaudė prie sienos

Išgirdę tokius E.Masiulio atsakymus dienraščio „Respublika“ žurnalistams, į Seimą susirinkę referendumo šalininkai prirėmė politiką prie sienos. Jam pažerta daugybė klausimų ir priekaištų dėl referendumo žlugdymo bei kitų valdžios sprendimų.

Žmonės reiškė susirūpinimą, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams baigs galioti jau šių metų gegužės 1 dieną, o referendumas vyks tik po kelių mėnesių. Per tiek laiko užsieniečiai spės susipirkti žemes.

Piliečiai nori, kad Seimas priimtų moratoriumą, t.y. prievolės parduoti žemę užsieniečiams termino atidėjimą, kol referendumas įvyks.

E.Masiulis su tokia idėja sutiko. „Būtų labai logiška, kad įstatymo galiojimas būtų atidėtas, kol referendumas įvyks“, - sakė liberalas, tačiau pats imtis iniciatyvos dėl moratoriumo paskelbimo nepanoro.

Tikrasis motyvas - baimė prarasti balsus

Vienas iš referendumo iniciatorių, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka neabejojo, kad referendumo klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas tikrai ne dėl procedūrinių formalumų, o siekiant šią iniciatyvą sužlugdyti.

„Seimas pademonstravo visišką tautos nuomonės ignoravimą. Pademonstravo, kad jiems nusispjauti, jog žmonėms vasarą bus nepatogu eiti balsuoti. Be to, darkart išryškėjo politikų ciniškas požiūris į valstybės biudžeto lėšas. 14 mln. litų jiems yra niekalas. Pasirodo, jie gali lengvai tokiais pinigais švaistytis“, - vakarykštį Seimo akibrokštą komentavo J.Panka.

Jam keisti politikų aiškinimai, kad per referendumą žmonės balsuos neobjektyviai, jei jis vyks kartu su rinkimais į EP.

„Tai tautos nuvertinimas. Juk žmonės nėra kažkokie dundukai, kurie būtų neįgalūs patys sprendimą priimti. Aš manau, kad kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje bendruomenėje yra daugiau mažiau apsvarstytas tas klausimas. Žmonės turi vienokią ar kitokią poziciją žemės pardavimo klausimu. Tačiau nenuostabu, kad partijos bijo referendumą susieti su rinkimais į EP. Juk jos metodiškai kovoja prieš referendumą ir bijo už tai būti nubaustos, renkant atstovus EP. Įsivaizduokite, jei visi referendumą palaikantys žmonės ateitų balsuoti gegužės 25 dieną... Tądien jie tikrai nebalsuotų už tas partijas, kurios pasisako prieš referendumą“, - svarstė J.Panka.

Viltis užgeso, užges ir laužas?

Nepriklausomybės aikštėje Seimo verdikto laukusiems žmonėms vakar teko nusivilti. Patriotiškai nusiteikę žmonės ilgiau nei dvi savaites - dienomis ir naktimis - pakaitomis budėjo prie Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų įžiebto Laisvės laužo, taikiai ragindami Seimą paskelbti referendumą gegužės 25 dieną.

Vienas iš akcijos iniciatorių, verslininkas Gintaras Jonas Aleknavičius sakė nežinantis, koks bus laužo likimas ir ar žmonėms užteks kantrybės laukti Seimo ketvirtadienio posėdžio, kai bus balsuojama dėl referendumo paskelbimo birželio 29 dieną. Gali būti, kad laužas bus užgesintas, o nuo jo uždegtos žvakės pasklis po visą Lietuvą.